- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisija (EK) baigė vertinti paraiškas pagal Europos Infrastruktūros tinklų priemonę (EITP) ir „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse ir Lenkijoje skyrė ženklų papildomą finansavimą – daugiau kaip 606 mln. eurų. Lietuvoje skirtas finansavimas bus panaudotas europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ planų rengimui bei infrastruktūros plėtros rangos darbams.
Dėl papildomo finansavimo skyrimo „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse, jį įgyvendinančios šalys – Lietuva, Latvija ir Estija bei projekto koordinatorius „RB Rail“ – į EK kreipėsi šį pavasarį. Bendras visų šalių paraiškoje nurodytas projekto finansavimo iš ES poreikis buvo 664,1 mln. eurų, iš kurių Lietuvos dalis – 278,9 mln. eurų.
Tačiau kol kas patvirtinta tik dalis numatytos sumos, atitinkamai 183,8 mln. eurų visiems pareiškėjams, iš kurių 30,4 mln. eurų – Lietuvai. Planuojama, kad projekto partneriai dar turės galimybę susitarti tarpusavyje dėl skirto finansavimo perskirstymo tarp projekto šalių pagal bendrai sutartus „Rail Baltica“ projekto prioritetus.
Kol kas patvirtinta tik dalis numatytos sumos, atitinkamai 183,8 mln. eurų visiems pareiškėjams, iš kurių 30,4 mln. eurų – Lietuvai.
„Pozityviai nuteikia faktas, kad EK vykdo įsipareigojimus net COVID-19 krizės, reikalaujančios milžiniškų papildomų išteklių, akivaizdoje. Tai reiškia, kad „Rail Baltica“ vertinamas kaip brandus projektas ir išlieka prioritetu visai bendrijai, – pabrėžė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. – Tai, kad veikloms Lietuvoje skirta ženkliai mažesnė nei buvo prašyta suma, rodo aukštą Lietuvos pasirengimo lygį statyti projektą, tačiau kartu ir riboja mūsų galimybes vykdyti darbus numatytais terminais ir apimtimis. Privalėsime įsivertinti, ar ES laiku neskyrus reikalingo finansavimo, nevėluos suplanuotų veiklų pradžia ir ar spėsime viską įgyvendinti numatytu laiku. Kadangi artimiausiu metu bus numatomi kiti finansavimo etapai, tikimės, kad netolimoje ateityje bus skirta ir likusi prašoma finansavimo dalis.“
Jis taip pat pridūrė, kad Europos Komisijos išskirtinį dėmesį visam „Rail Baltica“ projektui patvirtina ir tai, kad jam skirta daugiau kaip pusė šio EITP kvietimo biudžeto – 606 mln. eurų iš 1,14 mlrd. eurų. Daugiau nei 422 mln. eurų paramos skirta projekto darbams Lenkijoje. Tai Baltijos šalių gyventojams suteiks galimybę greičiau pasiekti Varšuvą ir kitas Europos šalis.
Susisiekimo ministrui pritarė ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) generalinis direktorius Mantas Bartuška: „Papildomo finansavimo skyrimas – geriausias indikatorius, kad ES palaikymas įgyvendinant didžiausią geležinkelio infrastruktūros projektą Baltijos šalių istorijoje neslopsta. Šiai dienai galime konstatuoti, kad atlikome daug parengiamųjų darbų ir artimiausiu metu galėtume įgyvendinti daug daugiau veiklų nei pastarasis skirtas finansavimas. Prioritetu išlieka „Rail Baltica“ geležinkelio atkarpa nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Šiuo metu baigtos konsultacijos su statybos įmonėmis dėl viešųjų pirkimų rangos darbams įsigyti ir paskelbti rangos darbų konkursai, tačiau darbus galėsime įgyvendinti tik tokia apimtimi, kiek yra skirta lėšų. Taigi savalaikis ir pakankamas finansavimas yra esminė sąlyga, kad projektas būtų įgyvendintas pagal numatytą biudžetą ir terminus, t.y. iki 2026 metų.“
„Rail Baltica“ projekto darbų Baltijos šalyse numatoma vertė siekia apie 5,8 mlrd. eurų, tai yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione. Planuojama, kad ES parama šiam projektui per visą laikotarpį turi siekti apie 4,9 mlrd. eurų.
Su pastaruoju ES skirtu finansavimu „Rail Baltica“ projektas yra užsitikrinęs 942 mln. ES paramos, arba apie 19 proc. reikalingo finansavimo iš ES. Lietuva iš reikalingos ES 2,1 mlrd. eurų paramos yra užsitikrinusi 339 mln. eurų. „Tikimės, kad derybos dėl kito ES laikotarpio biudžeto bus sėkmingos ir prioritetiniam ES projektui bus užtikrintas reikalingas finansavimas“, – sakė susisiekimo ministras J. Narkevičius.
Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos Bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc. iki 355 mln. eurų
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio1
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...