- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė penktadienį pritarė atnaujintam 2022 metų valstybės biudžeto projektui, jame, lyginant su ankstesniu variantu, auga tiek pajamos, tiek išlaidos.
Planuojamos pajamos, su Europos Sąjungos lėšomis, kitąmet turėtų siekti 14,381 mlrd. eurų, o išlaidos – 16,628 mlrd. eurų. Palyginti su pirminiu biudžeto projektu, planuojamos valstybės pajamos didėja 521,2 mln. eurų, išlaidos – 146,1 mln. eurų.
Finansų ministrės Gintarės Skaistės teigimu, valstybės biudžeto pajamų didėjimas visų pirma yra susijęs su nustatytu Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) mokėjimo grafiku Naujos kartos Lietuva planui – kitąmet tam bus skirta 504,2 mln. eurų.
„Tai yra labiau pinigų srautų klausimas, kadangi šie pinigai turės vėliau būti panaudoti per Naujos kartos Lietuva plano priemones“, – Vyriausybėje penktadienį pristatydama atnaujintą 2022 metų biudžeto projektą Vyriausybėje sakė G. Skaistė.
Be Europos Sąjungos lėšų, valstybės biudžeto pajamų planas didinamas 17 mln. eurų iki 11,112 mlrd. eurų, numatomos išlaidos – 141,5 mln. eurų iki 13,301 mlrd. eurų.
4,7 mln. eurų didinamos valstybės biudžeto pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio, 3 mln. eurų – loterijų ir lošimo mokesčio pajamos, 6,2 mln. eurų – žemės mokesčio pajamos, 3,2 mln. eurų – kitų pajamos. Savivaldybių biudžetų pajamos iš žemės mokesčio taip pat didėja 6,2 mln. eurų.
G. Skaistės teigimu, 2022 metų biudžeto esminiai akcentai nesikeičia, tačiau atsižvelgiant į geopolitines įtampas ir koronaviruso situaciją numatyta papildomų lėšų saugumui, taip pat papildomas dėmesys skiriamas žmonių pajamų didinimui, švietimo susitarimo įgyvendinimui ir skurdo rizikos mažinimui, numatant papildomų lėšų šildymo išlaidų kompensavimui.
Saugumui yra papildomai skiriami 59 mln. eurų, iš kurių 24,9 mln. eurų yra papildomai skiriama krašto apsaugos finansavimui.
„EBPO patikslino ekonomikos prognozes Lietuvai ir kadangi NATO išlaidų skaičiavimas yra atliekamas atsižvelgiant būtent į EBPO prognozes, papildomai skiriamos lėšos krašto apsaugai, kad būtų išlaikyta numatyta 2,05 proc. nuo BVP šių išlaidų dalis“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, iš papildomų krašto apsaugai numatytų asignavimų apie 100 tūkst. eurų ketinama skirti Rūdininkų poligono steigimui. Tai pat yra sutarta su Krašto apsaugos ministerija, kad iš jai skiriamų papildomų lėšų Šaulių sąjungai bus numatyta apie 600 tūkst. eurų.
COVID-19 pandemijos padariniams šalinti papildomai yra skiriama 14,7 mln. eurų, iš kurių 10 mln. eurų bus Vyriausybės rezerve koronaviruso pandemijos įtaką vis dar patiriančio verslo paramos priemonėms, o 4,7 mln. eurų – medicininėms kaukėms pradinukams.
Atsižvelgiant į situaciją pasienyje su Baltarusija, yra tikslinamos fizinio barjero statybai skiriamos lėšos. Jų bendra suma nesikeičia ir išlieka 150 mln. eurų, tačiau 12,7 mln. eurų, kuriuos anksčiau buvo numatyta įsisavinti šiemet, yra perkeliami į 2022 metus.
„Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Europos Komisija patikino, jog migrantų situacijos suvaldymui bus skiriamas Europos Sąjungos finansavimas tiek pirmąjį, tiek antrąjį 2022 pusmetį, yra papildomai numatyta 4 mln. eurų kofinansavimo dalis iš valstybės biudžeto antrajam pusmečiui, kadangi pirmajam pusmečiui lėšos jau buvo numatytos pirminiame projekte“, – aiškino G. Skaistė.
Migrantų bylų nagrinėjimui teismams papildomai numatyta 2,6 mln. eurų, įnašams į su migrantais dirbančiomis tarptautines organizacijas – Jungtines Tautas ir Raudonąjį kryžių – yra skiriama 0,2 mln. eurų.
Taip pat yra numatomas rezervas skolinimosi limite tam, kad jeigu situacija blogėtų, nes šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų.
„Taip pat yra numatomas rezervas skolinimosi limite tam, kad jeigu situacija blogėtų, nes šiandien turime didelį neapibrėžtumą dėl naujų COVID-19 mutacijų. Todėl skolinimosi limite yra numatyta teisė Vyriausybei pandemijos valdymui papildomai pasiskolinti iki 300 mln. eurų. Tai būtų daroma tik tuo atveju, jei situacija pandemijos fronte keistųsi iš esmės“, – teigė G. Skaistė.
Atsižvelgiant į partijų pasirašytą Švietimo susitarimą, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai papildomai numatyta 20 mln. eurų.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui papildomai numatyti 4,8 mln. eurų, iš jų 2,3 mln. eurų skiriami atsižvelgiant į Seimo priimtą sprendimą dėl įstaigų vadovų mažų koeficientų didinimo.
Skurdo rizikos mažinimo srityje iš valstybės biudžeto yra numatyta 16 mln. eurų tikslinė dotacija savivaldybėms šildymo kompensacijos mokėti. Anot ministrės, šią kompensaciją iš viso turėtų gauti apie 110 tūkst. žmonių.
Kitos papildomos išlaidos siekia 41,7 mln. eurų, iš kurių 27,4 mln. eurų skiriama įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui (PVM) finansuoti. Priklausomybių ligų prevencijai papildomai numatyta 1,4 mln. eurų, kultūrai ir istoriniai atminčiai, bibliotekų fondams ir panašiai – 4,4 mln. eurų, švietimui, mokslui ir sportui – 4,2 mln. eurų.
Rytų partnerystės programai – projektui su Moldova – numatyti 350 tūkst. eurų, įvairių institucijų pajėgumams stiprinti – 2 mln. eurų, sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų, periodinių leidinių pristatymo nuostoliams kompensuoti – 0,4 mln. eurų.
Savivaldybių biudžetų pajamų prognozė didinama 34,9 mln. eurų, bet to, savivaldybės taip pat galės papildomai pasiskolinti iki 45 mln. eurų. Bendros savivaldybių pajamos 2022 metais turėtų siekti 4,303 mlrd. eurų – 549,5 mln. eurų daugiau nei šiemet. Savivaldos pajamos savarankiškoms funkcijos vykdyti kitąmet turėtų didėti 362,7 mln. eurų iki 2,618 mlrd. eurų, valstybės biudžeto dotacija – 186,8 mln. eurų iki 1,685 mlrd. eurų.
Bendras valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys 3,3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) – 0,2 procentinio punkto daugiau, nei buvo numatyta pirminiame biudžeto projekte. Pasak G. Skaistės, trečdalis deficito prieaugio yra dėl vienkartinių išlaidų, susijusių su pandemijos suvaldymu ir migrantų krize.
Valdžios sektoriaus skola 2022 metų pabaigoje turėtų sudaryti 44,8 proc. BVP. Šių metų pabaigoje ji turėtų sudaryti 45,8 proc. BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai3
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...