- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos valstybinės reikšmės keliai sparčiai rekonstruojami panaudojant Europos Sąjungos fondų investicijas. Šiuo metu jau išmokėta apie 90 proc. visų keliams numatytų lėšų, baigiami įgyvendinti paskutinieji 2014–2020 m. laikotarpiu planuoti projektai. Atsižvelgiant į darbų spartą, numatoma keliams papildomai perskirstyti apie 24 mln. eurų iš kitoms transporto sritims planuotų lėšų.
Valstybinės reikšmės keliams numatytos ES fondų investicijos naudojamos trims pagrindinėms projektų grupėms – transeuropiniam kelių tinklui TEN-T priklausančių šalies magistralių techniniams parametrams gerinti, miestų aplinkkeliams tiesti ir regionų pasiekiamumui gerinti. 2014–2020 m. į šiuos projektus buvo numatyta investuoti 357,6 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, iš jų jau panaudota 319,6 mln. eurų. Dar 23,5 mln. eurų panaudota iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP) fondo.
„Didžiausią šio laikotarpio ES investicijų naudą parodo atlikti magistralės „Via Baltica“ rekonstrukcijos ir platinimo darbai. Per pastaruosius keletą metų atnaujinta daugiau kaip 75 km šios magistralės ruožų, iš jų 60 km praplatinta iki 4 bei 3 eismo juostų. Visa „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės jau atitinka aukščiausius automagistralei keliamus reikalavimus, todėl tikimasi, kad avaringumą šiame kelyje pavyks sumažinti net 70 proc.“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Magistralės „Via Baltica“ dalis tarp Kauno ir Marijampolės buvo platinama nuo 2 iki 4 eismo juostų 2015–2018 m. Atlikta rekonstrukcija iš viso kainavo 156,4 mln. eurų, iš jų 111,7 mln. eurų sudarė ES sanglaudos fondo investicijos. Taip pat baigiamas rekonstruoti „Via Baltica“ priklausantis 22 km ilgio Panevėžio aplinkkelis, jį praplatinant nuo 2 iki 3 eismo juostų, dalį – iki 4 eismo juostų. Bendra šių darbų vertė – 44,8 mln. eurų, iš jų 23,5 mln. eurų sudaro EITP fondo investicijos. Šiuo laikotarpiu rekonstruotas ir 15 km „Via Baltica“ ruožas kelyje A8 Panevėžys–Aristava–Sitkūnai, kurio atnaujinimo darbai kainavo 20,9 mln. eurų, iš jų 16,1 mln. eurų finansuota ES sanglaudos fondo lėšomis.
Panaudojant ES sanglaudos fondo lėšas, šiuo finansiniu laikotarpiu taip pat nutiesta Vilniaus miesto vakarinio aplinkkelio dalis (III etapas), buvo rekonstruojami krašto keliai, įvairiuose Lietuvos regionuose keliuose įrengiamos inžinerinės eismo saugos ir aplinkosaugos priemonės.
Kelių sektoriuje šiuo metu vykdomas jau paskutinis numatytas ES finansuojamas projektas – 13 mln. eurų vertės inžinerinių eismo saugos priemonių diegimo krašto ir rajoniniuose keliuose antrasis etapas, jam skirta 11 mln. eurų ES fondų lėšų. Projekto darbus numatoma baigti 2020 m. pabaigoje.
Atsižvelgiant į tai, kad iki šio ES finansinio laikotarpio pabaigos kelių sektoriuje yra pasirengta įgyvendinti ir daugiau projektų, šiam sektoriui planuojama skirti papildomų, kitose transporto srityse nepanaudotų ES fondų lėšų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...