- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę.
Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.
„Ministerija ragina nepriklausomus tiekėjus kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, nes vis dėlto nemaža dalis klientų yra užfiksavę kainas pačiu aukščiausiu kainų periodu“, – LRT radijui pirmadienį sakė I. Žilienė.
„Taip pat mes tikimės, kad gyventojai irgi pasižiūrės savo sutartis, kokios yra sutarčių nutraukimo galimybės. Bet kokiu atveju esant konkurencijai galima keisti nepriklausomą tiekėją. Jeigu tie tarifai yra nepalankūs, nutraukimo mokesčiai nėra dideli arba jų išvis nėra, kodėl gi nepasinaudojus konkurencijos galimybėmis“, – pridūrė ji.
Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, sausį, palyginti su gruodžiu, „Ignitis“ fiksuotų planų kainas vidutiniškai sumažino 11 centų už kilovatvalandę (24 proc.), „Enefit“ – 6 centais (15 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 3 centais (7,5 proc.).
Tie variantai bus peržiūrimi ir kompensacinis mechanizmas bus peržiūrimas, minimali riba taip pat.
Sausio 17 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 34,91 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,96 cento, o „Ignitis“ (24 mėnesių) – 34,2 cento.
„Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, jog elektros kainų mažėjimas pastaruoju metu yra laikinas.
„Reikia visiems suprasti ir įsisąmoninti, kad esame labai jautrioje kainos zonoje. Kadangi Lietuva vis dar pasigamina vos 30 proc. elektros energijos, visa dalis – 70 proc. – yra tiekiama iš kitų rinkų. Reiškia, mes esame visiškai priklausomi nuo to, kas vyksta aplink mus“, – LRT radijui sakė V. Koryzna.
„Nors dabar sausis buvo ypatingai palankus dėl oro sąlygų, mažai išnaudotų dujų, pakankamų hidro resursų, dėl pakankamo vėjo kiekio turėjome tikrai idealias sąlygas. (...) Tačiau paskutinėmis dienomis atšalus orams vėl matome kainų kilimą atgal į viršų, tai tas momentinis pagerėjimas, ko gero, buvo laikinas“, – teigė „Enefit“ vadovas.
Elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos zonoje praėjusią savaitę, palyginti su ankstene, padidėjo iki 117,99 euro už megavatvalandę (MWh). Pirmąją šių metų savaitę ji siekė 106,06 euro, antrą sumažėjo iki 82,83 euro. Tuo metu vidutinė gruodžio elektros kaina biržoje Lietuvoje buvo 264,28 euro.
Elektros tiekėjo „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovas Andrius Kavaliauskas teigė, jog klientams, perkantiems elektrą brangiau nei po 49 centų už kilovatvalandę (kWh), sausį taikys vienkartinę nuolaidą – apie tai įmonė pranešė pirmadienį.
„Kalbame apie tuos klientus, kurie moka ypatingai dideles kainas, o tokių klientų tikrai buvo visoje rinkoje. Kalbame apie tuos klientus, kurie turi daugiau nei 49 centų fiksuotą kainą. (...) Pritaikysime vienkartinę nuolaidą už sausio mėnesį, kuri yra niekuo neįpareigotina, negrąžintina“, – LRT radijui sakė A. Kavaliauskas.
Pasak jo, tokia nuolaida leis sutaupyti kompensacijoms skirtas valstybės biudžeto lėšas.
„Jeigu vartotojas dabar moka 49, 50 ar 55 centus, jis vis tiek mokės 28 centus po kompensacijos, bet suteikus tas nuolaidas iš valstybės biudžeto kompensacijų reikės gerokai mažiau“, – teigė A. Kavaliauskas.
Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, jog šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.
„Iš tiesų yra keletas variantų. Bet kokiu atveju vienas iš variantų yra užtikrinti bazinį vartojimą, kad vartotojai galėtų susimokėti už bazinį elektros vartojimą, pavyzdžiui, 100 ar 150 kilovatvalandžių, bet tai yra tik vienas iš variantų. Tie variantai bus peržiūrimi ir kompensacinis mechanizmas bus peržiūrimas, minimali riba taip pat“, – teigė I. Žilienė.
„Šiam pusmečiui tikrai nėra numatyta peržiūrėjimo, o antram pusmečiui jis tikrai bus keičiamas“, – LRT radijui sakė viceministrė.
Visuomeninė elektros kaina, taikoma trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams, nuo sausio padidėjo daugiau nei du kartus iki 56,5 cento už kilovatvalandę. Tačiau su 28,5 cento valstybės kompensacija populiariausio standartinio vienos laiko zonos tarifas padidėjo 17 proc. iki 28 centų (su PVM). Kompensacija taikoma ir vartotojams, pasirinkusiems nepriklausomą tiekėją.
2023 metų biudžete visiems metams gyventojų kompensacijoms už dujas ir elektrą skirta 812 mln. eurų, tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad realiai jų reikės apie 714 mln. eurų. Dar 234 mln. eurų numatyta kompensacijoms už elektrą verslui, tačiau šiam tikslui Vyriausybė skyrė mažiau – 174 mln. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų6
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių12
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas3
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...