- Vytautas Budzinauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijai ketinant importuoti elektrą iš Rusijos, įskaitant ir Baltarusijoje statomą Astravo atominę jėgainę (AE), Lietuvos energetikos ministras teigia, kad kaimynų sprendimą galima iš dalies vertinti kaip moralinį Lietuvos pralaimėjimą.
Vis dėlto, pasak Žygimanto Vaičiūno, Rygos sprendimai nebuvo netikėti, turint omenyje Lietuvos sprendimus neįsileisti elektros iš Astravo. Ministro teigimu, Lietuvai nutraukus prekybą su Baltarusija pradėjus veikti Astravo AE, Latvija pradės prekybą ant sienos su Rusija.
„Latvijos žingsnis yra galbūt tam tikras moralinis Lietuvos pralaimėjimas, bet technine, praktine prasme niekas nuo to iš esmės nepasikeičia, nes Lietuvos ir Latvijos prekybos zonos yra viena kainų zona, kitaip tariant, ta elektros kaina, kuri yra Latvijoje, taip pat yra analogiška kaina ir Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė Ž. Vaičiūnas.
„Nieko sensacingo šiame sprendime nėra: turime ir Latvijos ministro komentarą, kad iš esmės tai yra skirta deficitui (elektros Latvijoje deficitui – BNS) sumažinti“, – pridūrė ministras.
Latvijos žingsnis yra galbūt tam tikras moralinis Lietuvos pralaimėjimas, bet technine, praktine prasme niekas nuo to iš esmės nepasikeičia.
Vis dėlto, anot jo, dar nėra aišku, kaip bus užtikrinta, kad AE elektra nepatektų į regioną – dėl latvių sprendimo vyks techninės diskusijos.
„Latvija tiek premjero, tiek ministro lygmeniu aiškiai akcentavo, kad tai nėra susiję su prekyba Astravo AE energija, tai turbūt atviras klausimas, kokiu būdu bus užtikrinta, kad Astravo AE elektra nepatektų į Rusiją ir kad ja nebūtų prekiaujama. Tai čia yra tolesnių mechanizmų vertinimas, šiandien nesiimčiau vertinti, tai turbūt daugiau klausimai pačiai Latvijai“, – sakė ministras.
Jis nesiėmė svarstyti, kokius instrumentus ir metodiką pasitelks Latvija atskirti Astravo elektrą nuo Rusijos elektros, bet esą Lietuvos priimtas įstatymas dėl Astravo AE importo blokavimo jau keičia padėtį regione.
„Netgi po Latvijos šio principinio politinio sprendimo seks tolimesni žingsniai ir akivaizdu bus tai, kad prekybos sąlygos – ar tai būtų Rusijai, ar netiesiogiai Baltarusijai – Baltijos šalyse bus žymiai sudėtingesnės, negu buvo iki šiol“, – įsitikinęs ministras.
Ministras taip pat teigė, kad nors Latvijos sprendimas turinio prasme nėra naujas, vis dėlto dabar galima matyti pasikeitusią orientaciją.
„Šis sprendimas skiriasi nuo ankstesnių sprendimų, kurie buvo prieš metus laiko priimti Latvijoje: nekalbama apie Astravo AE energijos importą, kalbama apie trečiąsias šalis, konkrečiai būtent Rusiją. Iš esmės, šis sprendimas gal net palankesnis Lietuvai, nei buvo prieš tai“, – svarstė ministras.
Ž. Vaičiūnas vis dėlto neatmetė galimybės, kad iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimo su žemynine Europa 2025 metais bus pereinamasis laikotarpis, kai Astravo elektra pateks į Baltijos regioną, veikiantį posovietinėje elektros sistemoje.
„Neišvengiamai iki sinchronizacijos, fizine prasme elektros srautas iš Astravo atominės elektrinės yra techniškai galimas, dėl to, kad mūsų visa sistema veikia IPS/UPS arba BRELL žiede, ir dėl to neišvengiamai fizine prasme mes tą (sistemos – BNS) elektrą turime. Komercine prasme mūsų įstatymas aiškiai nurodo, kad tokia elektra neturėtų būti prekiaujama ir turi būti panaikintas „Nord Pool Spot“ biržos taškas tarp Lietuvos ir Baltarusijos“, – sakė ministras.
Ž. Vaičiūnas teigė aptaręs situaciją su Latvijos ekonomikos ministru Ralfu Nemiro.
Lietuvos ministras tikisi, kad po 2025 metų visos Baltijos šalys laikysis susitarimų dėl prekybos su trečiosiomis šalimis.
Birželį jis buvo užsiminęs, kad nors Lietuva jau yra priėmusį įstatymą neįsileisti Astravo AE elektros, Latvijai ir Estijai gali būti sunkiau atsispirti galimam Rusijos ir Baltarusijos spaudimui.
Lietuvos Vyriausybė teigia, kad Baltarusijos Astravo atominė elektrinė 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas priekaištus atmeta.
Jėgainės pirmąjį bloką planuojama paleisti šių metų pabaigoje, antrąjį – 2020 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą7
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...