E.Masiulis: skrydžių nėra, nes nėra keleivių

Pirmadienį skrydžius iš Vilniaus pradėjusi Švedijos bendrovė „Skyways“ dėl keleivių stygiaus jau atšaukia skrydžius į Kopenhagą. Tačiau susisiekimo ministras Eligijus Masiulis tikina, kad padėtis nėra beviltiška.

Jo teigimu, šiuo metu deramasi dėl naujos skrydžių bendrovės atėjimo, juda ir nacionalinio oro vežėjo projektas - artimiausiomis savaitėmis turėtų būti paskelbtas konkursas konsultantams parinkti.

Kodėl iki šiol nėra atstatyta tiesioginių skrydžių iš Vilniaus į kitus Europos miestus sistema? Kada ir kaip tai ketinama padaryti?

Kadangi mes sausio mėnesį turėjome visišką krachą Vilniaus oro uoste ir netekome labai daug tiesioginių skrydžių (tai buvo pasekmė prieš 3-4 metus vykdytos politikos), tai šiuo atveju iš tikrųjų reikia laiko tam, kad pasiruoštume ir galėtume pasiūlyti patrauklias sąlygas aviakompanijoms ateiti į Vilnių.

Mes matome tendencijas visame pasaulyje ir Europoje, kad šiuo metu aviacijos verslas traukiasi ir daugelis kompanijų bankrutuoja, nes visame pasaulyje mažėja keliaujančių žmonių. Aviakompanijos dabar galvoja apie išlikimą ir mažina reisų skaičių, tai, aišku, esant tokiai situacijai atstatyti maksimaliai tiesioginius reisus tiek, kiek jų buvo iki ekonomikos nuosmukio, yra tikrai labai sudėtingas uždavinys.

Pagrindinė priežastis, kodėl dar yra daug neatstatytų tiesioginių reisų, yra ta, kad, sakykime, aviakompanijos šiuo metu, netgi pritaikius visas oro uosto nuolaidas ir sudarius patrauklias sąlygas, neina čia skraidyti, nes sako, kad bus nuostolingi skraidymai. Nėra tiek keleivių, kad skrydžiai būtų pelningi, ir aviakompanijos nori, kad valstybė jas remtų finansiškai.

Bet valstybė negali to daryti, nes to negali Europos Sąjunga. Negalima išskirti nė vienos kompanijos, turi būti sudarytos visoms kompanijoms lygios sąlygos pagal Europos Sąjungos direktyvas.

Ką mes sukūrėme Vilniaus oro uoste, tai darnią naujų oro krypčių rinkodaros palaikymo sistemą, kuria gali naudotis visos aviakompanijos, ir tai iš tikrųjų yra papildomas motyvas joms ateiti (jeigu tu atidarai naują reisą nauja kryptimi, tu gali tikėtis iki 250 tūkstančių eurų per metus).

Iš esmės tai yra įvairios motyvacinės sistemos ir aš viliuosi, kad tų tiesioginių reisų mes tikrai sulauksime. Tikrai daug kompanijų domisi tomis galimybėmis, bet ne taip greitai priima sprendimus, kaip norėtųsi.

Pirmadienį skrydžius iš Vilniaus pradėjusios Švedijos avialinijos „Skyways“ tikino ketinančios Lietuvoje įsitvirtinti ilgam, bet jau dabar skelbiama apie grąžinamus pinigus už bilietus. Ar tai reiškia, kad skrydžių įmonė, žadėjusi teikti tiesioginių skrydžių į Europą paslaugas Lietuvos vartotojams, traukiasi iš mūsų šalies rinkos?

Tai iš tikrųjų yra labai konkretus pavyzdys, tiktai patvirtinantis mano žodžius, kad lėktuvų Vilniuje nėra šiuo metu todėl, kad nėra keleivių.

Keleiviai tikrai nėra susisiekimo ministro kompetencija. Šiuo atveju yra bendras ekonominis nuosmukis.

Kalbant apie Stokholmo kryptį, tai „Skyways“ kompanija skraidys ir toliau, nes lėktuvai yra užpildyti 35-40 procentų, o tuo metu Kopenhagos reisai, kaip rodė bent jau pirmųjų dienų bilietų pardavimai, buvo iš tikrųjų beveik tušti.

Bet tai nereiškia, kad „Skyways“ neatidarinės naujų krypčių. Kiek žinau, uosto vadovai turi susitikti kitą savaitę ir tartis dėl kitų krypčių pasirinkimo, nes Kopenhagos kryptis, regis, turi du tiesioginius reisus iš Vilniaus ir be „Skyways“. „airBaltic“ atlieka tiesioginius reisus į Kopenhagą. Šiuo atveju yra per mažas keleivių srautas, kad per dieną dar būtų trečias reisas į Kopenhagą.

Galbūt šiuo metu deramasi dėl naujos skrydžių bendrovės atėjimo į Lietuvos rinką?
Iš tikrųjų tariamasi, ir ne su viena, bet kadangi ne aš tariuosi, o uosto vadovas, nesu įgaliotas komentuoti, nežinau visų detalių.

Mūsų pagrindinis tikslas yra užtikrinti oro uostuose kokybiškas paslaugas, kad keleiviai greitai, saugiai ir efektyviai galėtų atskristi arba išskristi.

Kokioje stadijoje šiuo metu yra nacionalinio oro vežėjo projektas?

Nacionalinio oro vežėjo klausimai yra aptarti Vyriausybės strateginio planavimo komitete. Yra nutarta rengti konsultacinę studiją, kuri suformuotų bazines sąlygas, kaip turėtų būti, koks turėtų būti kuriamas bazinis oro vežėjas ir kiek valstybė, nepažeisdama Europos Sąjungos direktyvų aviacijos srityje, galėtų prisidėti prie tokio bazinio vežėjo atsiradimo.

Dabar, mano žiniomis, kaip tik yra parengtos konkurso sąlygos ir jau artimiausiomis savaitėmis turėtų būti paskelbtas konkursas konsultantams parinkti.

Anksčiau buvo sakyta, kad vienu svarbiausių aviacijos prioritetų yra skrydžiai į Dubliną, Londoną, Paryžių ir Barseloną. Jeigu neklystu, šiuo metu vyksta skrydžiai tik į Dubliną, o kitų vis dar nėra?

Iš Vilniaus taip ir yra, kol kas tik į Dubliną. Iš Kauno į Londoną, aišku, yra skrydžių.
Aš noriu pasakyti, kad yra dirbama, jog paminėtomis kryptimis atsirastų tiesioginių skrydžių. Šiuo atveju yra tikrai ne viena kompanija, besidominti tokiomis galimybėmis.
Kol kas mes sprendimų neturime, iš esmės dėl tos pačios mano anksčiau paminėtos priežasties - labai stipriai kritęs keleivių srautas.

Ar iš dalies su tuo nėra susijęs Rygos oro uostas?

Tai dar viena priežastis, labai rimta, kurią mes atėję į ministeriją paveldėjome.
Jeigu Latvijoje „airBaltic“ kryptingai dirbo su Rygos oro uostu, ranka rankon, vieni kitus palaikydami, ir „airBaltic“ daug metų turėjo išskirtines sąlygas šiame uoste, ir todėl sustiprėjo tos šalies kompanijos, tai mūsuose buvo visiškai priešingai.

Oro uostas bylinėjosi su „flyLAL“ kompanija, nebuvo koordinacijos tarpusavyje ir šitoje vietoje tą konkurencinę kovą pralaimėjo.

Dabar yra ambicija susigrąžinti mūsų žmones, kurie per Rygą yra skraidinami į kitus Europos miestus.

Per kelis mėnesius ištaisyti tai, kas buvo padaryta blogai per daugelį metų, yra pakankamai sunkus uždavinys. Tam dar reikės šiek tiek laiko. Kol nėra sutarčių, tikrai nesinorėtų kalbėti apie kažkokius terminus, kad žmonės, vėl kažkam pasikeitus, nesijaustų suklaidinti.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių