„Sutartis buvo pasirašyta 2021 m. rugpjūtį su vienu iš tiekėjų ir buvo fiksuota kaina dvylikai mėnesių, – dėstė nepatenkintas H. Paukštys. Dabar tos kainos, jeigu 12 mėnesių siūlo fiksuotas, tai jos yra trigubai didesnės. Kad nesumeluočiau, berods dieninis tarifas – 62 ct kWh,  o naktinis  gal – 46 ct kwh“.

Panaši dilema dabar ramybės neduoda beveik 100 tūkst. gyventojų, priklausančių pirmajam rinkos liberalizavimo etapui. „Ignitis“ skaičiuoja, jog iki metų pabaigos naujas sutartis turėtų sudaryti 66 tūkst., „Enefit“ – iki 15 tūkst., „Elektrum Lietuva“ – iki 10  proc. klientų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jeigu pirmojo etapo klientai mokėjo 7 ct. už kWh, tai šiai dienai, priklausomai nuo fiksavimo laiko, kWh kaina pas mus prasideda nuo 43,7 ct“, – sakė „Ignitis“ ryšių su visuomene projektų vadovė Laura Beganskienė.

„Įvertinus tai, ką turėjo anksčiau vartotojai, gal du su puse karto padidėjo“, –  pastebėjo „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.

Maža tikimybė, kad tokios kainos, kokias jie nori fiksuoti, išsilaikys trejus metus.

 

Dabar dažniausias pasiūlymas kilovatvalandės kainą fiksuoti trejiems metams. Nors vienas tiekėjas siūlo ir septynerių metų sutartį.

„Mažėjo trumpalaikių sutarčių su trumpu terminu ir daugėjo ilgalaikių, – teigė Energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys. – Visi – apie 43–44 ct kWh tarifą. Tai yra labai panašu“.

„Reikia suprasti, kad visa energetikos rinkos transformacija užtruks tol, kol Lietuvoje turėsime pakankamai gamybinių pajėgumų“, – kalbėjo „Enefit“ generalinis direktorius Vytenis Koryzna. 

Gyventojai pyksta. Sako, siūlomi planai neadekvatūs.

„Keisti tiekėją ir tiesiog patiems prisižiūrint dalyvauti biržoje. Maža tikimybė, kad tokios kainos, kokias jie nori fiksuoti, išsilaikys trejus metus“, – samprotavo H. Paukštys.

„Didmeninė elektros energijos rinka taip šokinėja, kad panašu į finansų rinkas, kur tu nežinai, kas bus už pusės metų“, – komentavo V. Poderys.

Pavyzdžiui, lapkritį tiems kurių planai susieti su biržos kaina, kWh kaina vidutiniškai siekė 39 ct. Dabar kainos vėl šoktelėjo. Gruodžio pirmą savaitę – iki 55 ct.

„Prisirišimas prie biržos yra stipresnių nervų žmonėms, arba tie, kurie pasirašo sutartį ir nežiūri, užmiršta“, – teigė V. Poderys.

Pirmam liberalizavimo etapui priklausantys vartotojai išdegina daugiausiai – virš 5 tūkst. kWh elektros, tad tarifų pokyčiai kirs skaudžiai.

„Pirmieji pasirašė, pirmieji sutaupė. Mes negalime atmesti to, kad jie pirko energiją gerokai pigiau nei buvo rinkoje“, –  sakė M. Giga.

„Vartotojams yra nuostaba matant tokius kainų skirtumus. Tačiau reikia suprasti, kad energetikos rinka tokia, kokia buvo, niekada nebebus. Viskas iš esmės pasikeitė“, –  savo pastebėjimus išsakė V. Koryzna.

Prisirišimas prie biržos yra stipresnių nervų žmonėms.

Praėjusią savaitę „Ignitis“ paskelbė, kad panaikina vieną iš savo planų su nefiksuota kaina. O vietoj jo siūlo trejų metų fiksuoto tarifo planą ir 30 eurų vienkartinę kompensaciją. Nefiksuotas planas numato, kad „Ignitis“, atsižvelgdamas į visas kainos dedamąsias, elektros tarifą gali keisti kas mėnesį.  

„Apskaičiavę pirmų metų prognozes, pamatėme, kad toji kaina jiems taptų 65 ct už kWh, kas  iš tiesų yra nesuvokiama“, – komentavo  L. Beganskienė.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba skelbia, kad su siūlomais pakeitimais vartotojai turi teisę nesutikti. O tokiu atveju jiems liktų galioti senosios taisyklės net ir panaikinus planą. Tačiau „Ignitis“ perspėja, kad nesutinkantiems keistųsi tarifo kaina. Ją keisti leidžia plano sutarties sąlygos. Tiesa, kol kas gyventojai tokių kainų, kokiomis pasirašė šiuos planus, nemokės. Vyriausybė žada kompensaciją. Pirmąjį kitų metų pusmetį už elektrą vartotojai daugiausiai turėtų mokėti 28, o antrąjį – 33 ct už kWh. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba prognozuoja, kad visuomeninio tiekimo kaina be kompensacijos sieks 56,5 ct. Galutiniai tarifai bus tvirtinami gruodžio viduryje.