- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiebiame lemputes ant Kalėdų eglučių namuose, miestuose, tačiau įjungdami jas susimąstome ir apie elektros kainas. Ar eglutė švies visą parą, ar tik per šventes? Apie tai pokalbis su „Enefit“ vadovu Vyteniu Koryzna.
– Kokios bus elektros kainos? Ar reikėtų bijoti?
– Vartotojai, kurie turi fiksuotos kainos sutartis, saulės elektrines, prikaupę saulės energijos iš saulės elektrinių, Kalėdas sutiks tikrai daug ramiau. Vartotojai, kurie pasirinkę biržos kainą, didžiąja dalimi nusprendė aktyviai įsitraukti į vartojimą, ir turbūt valandomis, kai biržoje formuosis aukšta kaina, jiems eglutes teks išjungti, o įjungti tuomet, kai kaina mažesnė, – per naktį.
– Kiek yra žmonių, kurie gaminasi patys elektrą?
– Šiais metais bus gaminančių vartotojų rekordas. 2020 m. užbaigėme vos su 8 tūkst. gaminančių vartotojų, šiuos metus pabaigsime maždaug su apie 40 tūkst. gaminančių vartotojų. Pasikeitus situacijai rinkoje, visiems pamačius aukštas elektros energijos kainas, matome didelį saulės elektrinių poreikį. Rinka žino, supranta ir tai daro.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek daro įtakos savarankiški elektros gamintojai bendrai elektros kainai? Ar gali keistis kaina, kai daugėja gaminančių?
– Tikrai taip, gaminančių vartotojų augimas iš esmės nupjauna kainų pikus. Jei anksčiau kainos pikas buvo dienos metu, dabar, kai šviečia saulė, auga gamyba, tomis valandomis matome sumažėjusią elektros energijos valandinę kainą. Tai jau dabar yra poveikis. Energetikos strategijoje suplanuota turėti net 500 tūkst. gaminančių vartotojų. Jų turėsime dar 10 daugiau nei dabar – perspektyva tikrai gera ir, atrodo, vartotojai žino, kaip apsirūpinti ne vien laukiant, kaip valstybė suvaldys šią situaciją.
– Žiema ir elektra – kur čia problema?
– Matome biržos kainose. Jei dabar buvo kainos korekcija mažėjimo kryptimi, ji buvo dėl itin šiltų orų, dabar kreivė kopia atgal, nes ateina šalčiai, vartojimas auga. Visose aplinkinėse šalyse esminių pokyčių papildomuose pajėgumuose nėra, iš esmės turime gana sudėtingą situaciją, kuri bus dar porą metų, iki kol pradės augti vietiniai gamybos pajėgumai ir tai paveiks kainos mažėjimą.
Elektros kainų prognozėmis pasidalijo ir „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
– Kokios ateities prognozės – ar kaina gali kristi, ar kils?
– Energetikoje kainų prognozės gana dažnai keičiasi. Yra daug dedamųjų: pralaidumai, gamyba, o šiandien labiausiai paveikia šalčiai. Tai dalis, kurią labiausiai sekame. Dėl šalčių krinta atsinaujinančios energetikos gamyba, auga dujų poreikis, kuris kelia kainas. Dabartinės artimiausios prognozės žymiai pasikeitusios. Per pastarąsias dvi savaites pirmam ketvirčiui rinka prognozuoja net 40 proc. didesnes kainas, nei prognozavo prieš dvi savaites. Tai susiję su šalčiais. Rinka į viską jautriai reaguos. Šiuo metu rizikos didelės, rinka jautri visame Europos regione. Visi yra įsitempę.
Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų.
– Kada energetinė krizė galėtų baigtis ir kokia jos galima baigtis?
– Bendra dalimi sąskaitos gali negrįžti į buvusias. Sąskaita – ne tik elektra, bet ir reguliuojama dalis. Buvo nemažos investicijos į tinklus. Ilguoju laikotarpiu išmoksime vartoti elektros energiją protingiau. Tarifai gal ir bus didesni, tačiau sąskaitos nebus žymiai didesnės, nes išmoksime naudoti elektrą.
– Iš krizės bus naudos?
– Tikrai taip. Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų. Vartotojai galvoja, kaip elgtis atsakingiau. Elektros suvartojimas didės. Planuojama nuo dujų pereiti prie elektrifikacijos. Šildymas pereina prie elektros siurblių, elektromobiliai, elektriniai žolės robotai. Viskas ateityje tik į naudą. Yra šviesa tunelio gale. Sunku dabar, bet vėliau tikrai bus geriau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse4
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...