- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žiebiame lemputes ant Kalėdų eglučių namuose, miestuose, tačiau įjungdami jas susimąstome ir apie elektros kainas. Ar eglutė švies visą parą, ar tik per šventes? Apie tai pokalbis su „Enefit“ vadovu Vyteniu Koryzna.
– Kokios bus elektros kainos? Ar reikėtų bijoti?
– Vartotojai, kurie turi fiksuotos kainos sutartis, saulės elektrines, prikaupę saulės energijos iš saulės elektrinių, Kalėdas sutiks tikrai daug ramiau. Vartotojai, kurie pasirinkę biržos kainą, didžiąja dalimi nusprendė aktyviai įsitraukti į vartojimą, ir turbūt valandomis, kai biržoje formuosis aukšta kaina, jiems eglutes teks išjungti, o įjungti tuomet, kai kaina mažesnė, – per naktį.
– Kiek yra žmonių, kurie gaminasi patys elektrą?
– Šiais metais bus gaminančių vartotojų rekordas. 2020 m. užbaigėme vos su 8 tūkst. gaminančių vartotojų, šiuos metus pabaigsime maždaug su apie 40 tūkst. gaminančių vartotojų. Pasikeitus situacijai rinkoje, visiems pamačius aukštas elektros energijos kainas, matome didelį saulės elektrinių poreikį. Rinka žino, supranta ir tai daro.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kiek daro įtakos savarankiški elektros gamintojai bendrai elektros kainai? Ar gali keistis kaina, kai daugėja gaminančių?
– Tikrai taip, gaminančių vartotojų augimas iš esmės nupjauna kainų pikus. Jei anksčiau kainos pikas buvo dienos metu, dabar, kai šviečia saulė, auga gamyba, tomis valandomis matome sumažėjusią elektros energijos valandinę kainą. Tai jau dabar yra poveikis. Energetikos strategijoje suplanuota turėti net 500 tūkst. gaminančių vartotojų. Jų turėsime dar 10 daugiau nei dabar – perspektyva tikrai gera ir, atrodo, vartotojai žino, kaip apsirūpinti ne vien laukiant, kaip valstybė suvaldys šią situaciją.
– Žiema ir elektra – kur čia problema?
– Matome biržos kainose. Jei dabar buvo kainos korekcija mažėjimo kryptimi, ji buvo dėl itin šiltų orų, dabar kreivė kopia atgal, nes ateina šalčiai, vartojimas auga. Visose aplinkinėse šalyse esminių pokyčių papildomuose pajėgumuose nėra, iš esmės turime gana sudėtingą situaciją, kuri bus dar porą metų, iki kol pradės augti vietiniai gamybos pajėgumai ir tai paveiks kainos mažėjimą.
Elektros kainų prognozėmis pasidalijo ir „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga.
– Kokios ateities prognozės – ar kaina gali kristi, ar kils?
– Energetikoje kainų prognozės gana dažnai keičiasi. Yra daug dedamųjų: pralaidumai, gamyba, o šiandien labiausiai paveikia šalčiai. Tai dalis, kurią labiausiai sekame. Dėl šalčių krinta atsinaujinančios energetikos gamyba, auga dujų poreikis, kuris kelia kainas. Dabartinės artimiausios prognozės žymiai pasikeitusios. Per pastarąsias dvi savaites pirmam ketvirčiui rinka prognozuoja net 40 proc. didesnes kainas, nei prognozavo prieš dvi savaites. Tai susiję su šalčiais. Rinka į viską jautriai reaguos. Šiuo metu rizikos didelės, rinka jautri visame Europos regione. Visi yra įsitempę.
Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų.
– Kada energetinė krizė galėtų baigtis ir kokia jos galima baigtis?
– Bendra dalimi sąskaitos gali negrįžti į buvusias. Sąskaita – ne tik elektra, bet ir reguliuojama dalis. Buvo nemažos investicijos į tinklus. Ilguoju laikotarpiu išmoksime vartoti elektros energiją protingiau. Tarifai gal ir bus didesni, tačiau sąskaitos nebus žymiai didesnės, nes išmoksime naudoti elektrą.
– Iš krizės bus naudos?
– Tikrai taip. Kiekviena problema skatina ieškoti sprendimų. Vartotojai galvoja, kaip elgtis atsakingiau. Elektros suvartojimas didės. Planuojama nuo dujų pereiti prie elektrifikacijos. Šildymas pereina prie elektros siurblių, elektromobiliai, elektriniai žolės robotai. Viskas ateityje tik į naudą. Yra šviesa tunelio gale. Sunku dabar, bet vėliau tikrai bus geriau.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius: fintech šalis Lietuva galėtų užsitarnauti ir energytech vardą2
Žalioji transformacija yra galimybė tiek Lietuvos, tiek Europos pramonei nepriklausyti nuo trečiųjų šalių, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas. ...
-
Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ verslo Latvijoje ir Estijoje1
Investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ bei Šiaulių bankui jungiant mažmeninius verslus, Šiaulių bankas gali neperimti „Invaldos INVL“ gyvybės draudimo verslo Latvijoje ir Estijoje, kaip planuot...
-
G. Skaistė: investicijos į žaliuosius projektus per dvejus metus padvigubės1
2023-2024 metais į žaliuosius projektus verslas investuos apie 0,5 mlrd. eurų – dukart daugiau negu 2021-2022 metais, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
G. Nausėda: smulkieji ūkininkai ir prekybininkai sąmoningai stumiami iš rinkos5
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad smulkieji ūkininkai ir prekybininkai kartais yra sąmoningai stumiami iš rinkos, nes didieji prekybos centrai teikia prioritetą stambiems tiekėjams – tai dažnai lemia galutinių maisto kainų augimą.&nbs...
-
G. Nausėda apie Kėdainių tilto griūtį: įvertino būklę patenkinamai, bet tiltas manė kitaip70
Kėdainiuose antradienio rytą įvykusi tilto griūtis parodė, jog kelių ir tiltų priežiūrai skiriama nepakankamai lėšų, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
M. Skuodis po incidento Kėdainiuose: tiltams tvarkyti skiriamas prioritetas6
Kėdainiuose antradienį įgriuvus pagrindiniam miesto tiltui, susisiekimo ministras Marius Skuodis tikisi greitų atsakymų dėl nelaimės priežasčių ir pabrėžia, kad tiltams tvarkyti skiriamas prioritetinis finansavimas. ...
-
Eksportas 2022-aisiais augo 27,5 proc., importas – 38 proc.1
Lietuvos prekių eksportas, išankstiniais duomenimis, per visus 2022 metus siekė 44 mlrd. eurų – 27,5 proc. daugiau nei 2021 metais, o importas – 52 mlrd. eurų ir augo 38 procentais. ...
-
N. Mačiulis: neigiamą poveikį ekonomikai jausime visus metus1
Lietuvos ekonomiką šiemet neigiamai labiausiai veiks infliacija, energijos kainų krizė, didėjančios palūkanų normos ir blėstanti pasaulinė paklausa, dėl kurios mažės eksportas, sako ekonomistai. Pasak jų, tam tikra atokvėpio fazė yra laba...
-
Lietuvos BVP pernai augo 2,2 proc., ketvirtąjį kevirtį smuko 0,4 proc.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2022 metais siekė 67,1 mlrd. eurų (to meto kainomis) – palyginti su 2021 metais, realusis BVP, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, augo 2,2 proc., o nepašalinus – 1,9 procen...
-
D. Kreivys: Lietuva Baltijos jūroje gali turėti energetinę salą17
Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. ...