- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros tema Lietuvoje dar kartą šokiravo vartotojus. Ir šįkart visai ne rinkos liberalizavimo klausimai, kuriuose skandalingi faktai bei neaiškumai vis dar glumina, pasakojama LNK reportaže.
Praėjusios paros elektros kainos šuoliai galutinai pribloškė ir paprastus vartotojus, ir šalies verslus. Šuolis iki 4 tūkst. eurų už vegavatvalandę arba keturi eurai už kilovatvalandę kelia klausimą, ar tai atsitiko teisėtai? Kas nulėmė tokį brangimą?
„Kainos yra absoliučiai nenormalios, ypač turint omenyje tai, kad mūsų generavimo pajėgumai Elektrėnuose galėjo dalyvauti rinkoje ir numušti kainą, tačiau sudalyvauti nesugebėjo. Pasiūlymas buvo atmestas dėl jų gaminamo per didelio gamybos kiekio. Mūsų manymu, algoritme yra tam tikras nelogiškumas, kurį reikia taisyti. Su komisija esame apskritai kalbėję, kad visą algoritmą arba formulę, pagal kurią skaičiuojamos kainos biržoje, reikia taisyti. Tačiau kadangi esame maža rinka, dažnai algoritmas nesuveikia“, – kalbėjo energetikos ministras Dainius Kreivys.
Ministro teigimu, Lietuvai labiausiai trukdo faktas, kad mes patys negaminame užtektinai konkurencingos energijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš pradžių intensyviai dirbsime šia kryptimi ir jeigu matysime, kad rezultatai per menki, tada galvosime, ar reikia ieškoti dar vienos biržos. Mes turime užtektinai gamybos, tačiau ji yra brangi. Kol kas turime vieną kabelį su Švedija ir to kabelio neužtenka, kad elektra laisvai tekėtų ir numuštų pas mus kainas. Susidaro kainų skirtumai, tačiau problemą galėtų išspręsti papildomos jungtys. Kita vertus, mes kaip šalis turime turėti savo generaciją, konkurencingą gamybą. Einame atsinaujinančios energetikos kryptimi, tačiau tam reikia laiko. Prognozuojame, kad 2025 metais situacija pradės gerėti“, – tęsė D. Kreivys.
Mes be elektros negalime gyventi, ji mums – kaip deguonis.
Paklausti Lietuvos gyventojai – skirtingų nuomonių. Vieni stebi kainų augimą su nerimu, o kiti – net nepastebi.
„Tikėtis buvo galima, tačiau kažkas nepaskaičiavo. Kiek girdėjau kalbant ekspertus, yra protingų priežasčių, kodėl ta tokia kaina yra uždėta. Asmeniškai įpročių nelabai keičiau, nes visuomet ko nereikia, to nevartoju be reikalo“, – kalbėjo gyventojas.
„Nežinau, iš kur gauname elektrą, bet pas mane viskas tvarkoje. Gaunu sąskaitą ir apmoku“, – sakė gyventoja.
„Pilnai suprantu, kad ir verslas, ir gyventojai yra šoke. Tikriausiai verslas dar didesniame šoke, nes jis jau seniai moka biržos kainas, o dauguma gyventojų turi fiksuotas kainas. Mes negaminame tiek elektros, kiek reikia. Taip pat rinkos mechanizmai su birža kelia klausimų, nes kainų skirtumai bene šimtus kartų skiriasi nuo mūsų kaimynų. ES kaip reguliatorius jau turi apie tai kalbėti ir turi prisidėti prie reguliavimo, nes mes be elektros negalime gyventi, ji mums – kaip deguonis“, – pasakojo Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis1
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės2
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?2
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose2
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma4
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
Vėl šventinis maratonas: prekybininkams teks pakovoti dėl vartotojų pinigų
„Galiausiai baigsis tuo, kad kainos parduotuvėse per dieną keisis tiek kartų, kiek ir naftos kaina“, – apžvelgdamas kai kurių Lietuvoje veikiančių prekybininkų naujas praktikas sako kainas lyginančio portalo pricer.lt maisto krypties...
-
Kada konstruktyvi kritika, o kada – psichologinis smurtas?
Mobingas, psichologinis smurtas yra temos, apie kurias vis dažniau darbuotojai prabyla viešai. Psichologinį smurtą darbuotojai gali patirti iš kolegų ar vadovų. Pastarųjų kritika taip pat gali būti vertinama kaip smurtas darbo vietoje. ...