- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Perpus sumažėjus vėjo elektrinių gamybai, vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekė 318,3 euro už megavatvalandę (MWh) – 4,6 proc. daugiau nei prieš savaitę.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didžiausią įtaką kainai turėjo perpus sumažėjusi vėjo energijos gamyba.
„Praėjusią savaitę stebėjome stipriai sumažėjusią vėjo generaciją, kuri palyginti su savaite prieš tai sumažėjo 52 procentais visame Baltijos šalių regione“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Jo teigimu, vėjo energijos trūkumą padengė 18,5 gigavatvalandžių (GWh) energijos papildomai sugeneravusios Lietuvos šiluminės elektrinės, taip pat penktadaliu išaugusi saulės elektrinių generacija.
Pranešama, jog praėjusį ketvirtadienį 18 val. Lietuvoje ir Latvijoje buvo fiksuota 2,1 tūkst. eurų už MWh valandinė elektros kaina. Pasak L. Varanavičiaus, tai lėmė tendencijos neformuojanti atsitiktinių įvykių visuma.
„Tą valandą buvo stipriai ribojami pralaidumai prekybai iš Švedijos į Lietuvą, iš Lenkijos į Lietuvą ir iš Estijos į Latviją. Antra, (...) Lietuvoje nebuvo intensyvaus vėjo ir saulės, todėl stipriai sumažėjo atsinaujinančių elektros išteklių generacija. Dargi svarbu paminėti, kad tuo metu buvo apribota generacija Latvijoje – šalyje buvo priimtas sprendimas neįjungti darbui dviejų dujomis varomų Rygos šiluminių elektrinių. Galiausiai, tą valandą Lietuvoje dirbo septintasis ir devintasis Lietuvos elektrinės blokai“, – pranešime aiškina L. Varanavičius.
64 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Per savaitę bendras importas sumažėjo 4 proc. iki 178 GWh. 62 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 29 proc. – per sieną su Latvija, 10 proc. iš Lenkijos per „LitPol Link“ jungtį.
Elektros suvartojimas sumažėjo 1 proc. iki 207 GWh. Jos gamyba augo apie 4 proc., o vietos elektrinės užtikrino 38 proc. šalies elektros suvartojimo. Lietuvoje per savaitę pagaminta 78 GWh elektros.
Šiluminės elektrinės Lietuvoje pagamino 39 GWh elektros energijos, saulės elektrinės – 11 GWh, vėjo elektrinės – 14 GWh, hidroelektrinės – 12 GWh, kitos elektrinės pagamino – 3 GWh.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 7 proc. – iki 42 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 93 proc., į Latviją – 7 proc. Lietuvos eksportuojamos elektros.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...