- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus skaičiavimai pagal Eurostato duomenis išties iškalbingi. Kodėl, pavyzdžiui, Slovėnijos, Latvijos ar Bulgarijos eksportas į Rusiją pernai ne nukrito, o išaugo? Kaip paaiškinti faktą, kad Lietuvos eksportas į Rusiją arba jos kaimynes po karo siekia netoli dviejų milijardų eurų, o Vokietijos 4,4 milijardo? Ar sankcijos Rusijai neefektyvios, aiškinamasi LNK reportaže.
– Kalbame apie sankcionuotą eksportą į Rusiją. Ką jums sako skaičiai, kad sankcionuotas eksportas į Rusiją, kuriai buvo įvestos sankcijos, nukrito 72 proc., bet eksportas į Rusijos kaimynes pakilo 95 proc.?
„Tai reiškia, kad eksportas vyksta toliau. Kai nori, visada galima rasti užpakalines duris“, – į klausimą atsakė kalbintas pašnekovas.
Apie sankcijas Rusijai daug skaičiavimų atliko duomenų mokslininkas, matematikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
„Sankcijų poveikis yra matomas, bet iš kitos pusės matome tai, ko ir buvo galima tikėtis: bendras eksportas į Rusiją beveik visose Europos valstybėse nukrito. Tačiau jei mes žiūrėsime į sankcionuotą eksportą, tai, deja, Lietuva atsiduria ketvirtoje vietoje, kuri eksportavo prekių už milijardą eurų per visą laikotarpį nuo karo pradžios. Ir su 20 proc. paaugusiu bendru eksportu, kuris yra sankcionuotas“, – sakė V. Balevičius.
„Kaip gali būti, kad kokios nors skalbimo mašinos keliauja į Kazachstaną ar kažkur ten ir galiausiai vis tiek atsiranda toje pačioje Rusijoje. Kaip gali būti, kad šalims, kurioms anksčiau tų prekių nereikėjo, staiga jų prireikė, pavyzdžiui, kažkokios įrangos ir pan. Vadinasi, kaip bebūtų gaila, eksportas į Rusiją vyksta ir toliau. Deklaruojame vieną, o realybėje – kita. Statistika nemeluoja“, – svarstė žurnalisto užkalbintas vyras.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Iš vienos pusės galime pasidžiaugti, kad esame dideli eksportuotojai dideli, iš kitos – aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Tai – ne tik Kazachstanas, bet ir Baltarusija, Armėnija, Gruzija (Sakartvelas), Kirgistanas ir Uzbekistanas. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus. Man buvo įdomus dalykas, kad Čekija pradėjo eksportuoti mobiliuosius telefonus į Kazachstaną, nors iki karo nebuvo šių prekių paklausos. Sankcijų temą analizuoju ne aš vienas. Domisi ja ir britų žurnalistai. Nuvažiavę į Rusiją pamatė, kad, pavyzdžiui, naujausi „Rolls-Royce“ yra puikiausiai toliau pardavinėjami – nesilaikoma jokių sankcijų. Patys pardavėjai sako, kad eksportavo per aplinkines šalis. Lietuviai taip pat pasižymi automobilių eksportu ir nenuostabu, nes visada garsėjome kaip automobilių eksportuotojai“, – kalbėjo duomenų mokslininkas.
Aptikau ir daugiau kelių, per kuriuos eksportuojamos prekės į Rusiją. Apeidinėtojai, kaip sakau, yra inovatyvūs, jie randa būdų, kaip eksportuoti ir apeiti draudimus.
Kaip tą spręsti? Ne tik lietuviai, bet ir latviai, graikai, slovėnai ir kroatai išaugino sankcionuotą eksportą.
„Mano analizės tikslas buvo atkreipti dėmesį į šį faktą, kad kiekvienos valstybės institucijos galėtų pasižiūrėti, įvertinti bendrą vaizdą, skaičius ir atsakyti į šį klausimą. Dėliojasi mozaika, kuri rodo, kad ši problema yra ir kad ją reikia spręsti Europos Sąjungos mastu. Specialiai analizavau įdomesnius atvejus, kur eksportas į tas šalis išaugo dviem, trim ar dar daugiau kartų. Arba atsirado iš niekur, nes iki karo jo visai nebuvo“, – savo įžvalgas dėstė V. Balevičius.
Kaip vertina lietuviai tokią situaciją?
„Vertinu gal net teigiamai, nes žmonės rūpinasi savo ekonomine gerove, mes turime galvoti ir apie save ir kaip mums išgyventi. Manau, kad tos sankcijos gal ir neveikia. Beje, nesu už labai griežtas sankcijas“, – sakė užkalbinta moteris.
„Negalime kaltinti verslininkų, kurie nori užsidirbti pinigų ir dirba su tuo, kas yra. Mano analizė parodė, kad valstybės turėtų imtis rimtesnių žingsnių toms sankcijoms įgyvendinti, nes toks sankcijų karas pirmą kartą skelbiamas. Ir kad tos sankcijos sėkmingai veiktų, reikia papildomų pastangų“, – svarstė duomenų mokslininkas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą4
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...