Quantcast

Rusai masiškai apeina sankcijas – karinei pramonei būtinos prekės keliauja ir per Lietuvą

  • Teksto dydis:

Per Lietuvą ir kitas Baltijos šalis Rusija sėkmingai apsirūpina karinei pramonei būtinomis dalimis. Sankcijų apėjimo mastas toks didelis, kad šalis agresorė sugeba gauti beveik pusę oficialiai uždraustų prekių, pasakojama LNK reportaže.

„Tai yra tos prekės, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje, ir karinėje pramonėje, tai iš principo padeda Rusijai kariauti su Ukraina“, – sakė „Response Legal“ partnerė Jekaterina Govina.

Jau seniai kalbama, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą, neįprastai smarkiai išaugo Lietuvos ir visos Europos eksportas į Kazachstaną, Kirkiziją, Armėniją“. „Financial Times“ tai vadina eksportu „vaiduokliu“. Per Baltijos šalis palikusios Europą, prekės dingsta ir keliauja ne į Kazachstaną, o į Rusiją. Milžinišką sankcijų apeidinėjimo mastą rodo net oficiali statistika. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą, Europos Sąjunga (ES) kas mėnesį į Kazachstaną prekių veždavo maždaug už pusę milijardo eurų, o po vasario 24-osios prekyba šovė į viršų. Europos ir Kazachstano skaičiai ėmė labai smarkiai skirtis. Pernai gruodį ES nurodė, kad į šią šalį vežė už pusantro milijardo eurų, o Kazachstanas nurodė, kad iš ES gavęs prekių už milijardą eurų. Pusė milijardo dingo. Greičiausiai – į Rusiją. 

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Patenka, praktiškai viskas važiuoja“, – komentavo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius.

Iš viso per metus nuo invazijos pradžios tarp Europos ir Kazachstano dingo prekių už tris milijardus. Iš jų vieno milijardo vertos dvigubos paskirties prekės, kurios tinka ir karinei pramonei. Pakeliui į Kazachstaną dingstančių prekių pakanka, kad Rusija kompensuotų beveik pusę uždraustos tiesioginės prekybos. Ir šis sankcijų apėjimo mechanizmas iš esmės vyksta būtent per Baltijos šalis.

„Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją“, – sakė J. Govina.

Galbūt pakeičiamas apskritai prekių statusas, jos keliauja į Kazachstaną arba kitas aplink Rusiją esančias šalis, o paskui sėkmingai įvežamos į Rusiją.

 

Lietuvos tarnybos seniai skelbė įtariančios, kad deklaracijose melagingai nurodoma, jog prekės vežamos į Kazachstaną, bet iš tiesų – į Rusiją.

„Prekes, kurios yra naudingos karui, Rusija bando gauti, todėl taip ir yra“, – teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojas Audrius Valeika.

Sankcijų apeidinėjimą žino ir Briuselis.

„Ši priemonė bus kraštutinė ir naudojama atsargiai, labai kruopščiai atlikus rizikos analizę ir gavus ES valstybių narių pritarimą“, – konstatavo Europos Komisijos prezidentė Ursula von der Leyen.

Kaip su tuo kovoti, vis dar neaišku, nors Rusija sankcijas taip apeidinėja dešimt metų. Nuo tada, kai įvestos pirmosios sankcijos po Krymo aneksijos. Tik pernai mastai smarkiai išaugo, nes sugriežtėjo ir sankcijos. Anot Lietuvos politikų, būtini europiniai sprendimai.

„ES sprendimai labai svarbūs. Būtų gerai, kad visas išlygas, išimtis sumažintų, kiek tik įmanoma“, – komentavo užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė.

ES svarsto bausti šalis, kurios padeda Rusijai gauti uždraustų prekių arba negali pagrįsti, kodėl staiga išaugo jų prekyba Rusijai uždraustomis prekėmis. Bet iškart kalbama ir apie išimtis.

„Pastaruoju metu matome, kad auga labai neįprasti ES ir kai kurių trečiųjų šalių prekybos srautai. Šios prekės vėliau patenka į Rusiją“, – pabrėžė Ursula von der Leyen.

Kiti siūlo bausti ne Rusijai padedančias valstybes, o tik schemose dalyvaujančias įmones. Kazachstano politikai kartoja, kad nors prie sankcijų Rusijai šalis neprisijungė, siekio padėti agresorei Rusijai esą neturi.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių