- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Infliacija po truputį mažėja, tačiau maisto kainos vis dar kyla. Apie tai LNK reportaže buvo kalbamasi su Pricer.lt maisto krypties vadovu Petru Čepkausku.
– Kiek brango pigiausių maisto produktų krepšelis ir kas brango labiausiai?
– Infliacija kažkur mažėja, bet jeigu žiūrėtume per ilgesnį laikotarpį, trijų metų infliacija vis tiek lieka daugiau nei 30 proc. Mes gaudavome praeitų metų hiperinfliacijos uodegą, virš kurios kilti nelabai gali. O maisto prekių krepšelis toliau brangsta 28 proc.. Palyginus su praėjusiais metais, pabrango apie septyniolika eurų. Visi mažino pieno kainas. Pienas taip stipriai nebrangsta. Pieno produktai brangsta jau ne 70–90 proc., o tarp 15 ir 50 proc. Tolimesnis brangimas vis tiek yra. Lyderiai yra juoda duona, apie 70 proc., kiaušiniai, artimiausiu metu, prieš Velykas, turbūt skaudi tema, nes pernai metais dešimt kiaušinių kainuodavo apie vieną eurą, o dabar kainuoja apie du eurus, cukrus, batonas, vištiena – šios prekės brangsta 50 proc. Nieko džiuginančio pasakyti negaliu.
– Ar buvo, kas pigo? Ekonomistai sako, kad mato gerėjimo ženklus, kad pigo ne tik pienas, bet ir kiti maisto produktai. Ar jūs tai pastebite?
– Lyginant su praeitais metais, būtent vasario mėnesį pigusių prekių iš viso nėra. Su pigimu irgi sužaidžiama, lyginant su praėjusiu mėnesiu. Taip, palyginus su praeitu mėnesiu, yra pigusių prekių, daugiausiai pigo pieno produktų žinomi prekių ženklai. Bet jeigu žiūrime pigiausią krepšelį, pavyzdžiui, 250 gramų varškės kainuoja eurą, o analogiška prekės ženklo varškė kainuoja tris eurus, tai ji – 2,5 euro. Tačiau vis tiek vartotojui, kuris taupo, pigiausia ir liko vienas euras. Tai čia – informacinės manipuliacijos.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Atlikote tyrimą dėl rusiško kapitalo prekybos tinklo „Mere“, kuris sėkmingai plečiasi Lietuvoje. Ar maisto kainų augimas gali turėti tam įtakos?
– Mes stebime įvairiausius prekybininkus. „Mere“ fenomenas Baltijos šalyse išlieka stabilus. Jeigu Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse, kuriose bandė, jie užsidarė, nes neatlaikė konkurencijos, Lietuvoje jie smagiai gyvena, nes Lietuvoje yra ribotas tinklų skaičius, mažai konkurencijos ir tiekėjui įėjimo bilietas į Lietuvoje veikiančius prekybos tinklus – labai brangus. Tokiems tinklams kaip „Mere“ yra labai puikios sąlygos, nes jų antkainis yra pakankamas ir padeda padaryti didelį kainų skirtumą lentynose.
– Tad galima sakyti, kad gyventojai, nepaisydami net savo vertybinių įsitikinimų, dėl pigumo renkasi šitą prekybos tinklą?
– Taip. Kuo tuštesnis gyventojo skrandis, tuo mažiau jį veikia kokia nors ideologija. Mūsų valdžios atstovams reikėtų susimąstyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį5
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą5
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...