- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vertindamas naujojo želdynų įstatymo redakciją, Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas pažymi, kad kai kurios įstatymo formuluotės galėtų atverti kelią žaliųjų erdvių mieste naikinimui.
Tuo metu Vilniaus miesto tarybos narys tikina, kad, nors skiriama nemažai dėmesio naujų želdinių sodinimui mieste, pokyčiai vyksta pakankamai lėtai.
„Yra skiriama daug dėmesio naujų medžių sodinimui, bandoma ir administracijoje pakeisti požiūrį. Aišku, tie pokyčiai yra lėti ir galbūt didžiausia bėda, kad dalies tų pokyčių taip greitai nesimato. Mes tikrai turėtume daugiau pastangų skirti brandžių medžių priežiūrai“, – Vilniaus miesto tarybos organizuotoje viešoje diskusijoje „Kaip apsaugoti Vilniaus medžius?“ teigė Vilniaus miesto tarybos narys Vytautas Budreika.
„Kadangi savivaldybė skelbs naujus konkursus, bus puikus metas sugriežtinti sąlygas dėl želdynų priežiūros“, – pridūrė jis.
Jis iškėlė Vilniaus miesto tarybos vaidmenį sprendžiant su želdiniais susijusius klausimus mieste.
„Manau, kad tikrai laukti nereikia, nors Vilniuje daroma daug dalykų, tikrai galima daugiau (Vilniaus miesto – ELTA), tarybą įtraukti, nepalikti vienos administracijos spręsti dalykų. Taryba turėtų būti jungiamasis ryšys tarp visuomenės ir administracijos ir užtikrinti, kad būtų atsiliepiama į klausimus, kurie kyla visuomenei“, – teigė V. Budreika.
Savo ruožtu vertindamas naująją želdinių įstatymo redakciją, visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos priežiūros komisijos pirmininkas, parkų istorikas Dainius Labeckis teigė, kad ji kelia abejonių.
„Dėl želdynų įstatymo, deja, neturiu tiek daug optimizmo“, – sakė jis, pridurdamas, kad nerimą kelia želdinių įstatyme atsidūrusi nuostata, jog želdinius, prireikus, būtų galima perkelti.
Atsakydama į kritiką, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pažymėjo, kad toks sprendimas buvo priimtas, siekiant kompromiso tarp žalios aplinkos ir gyventojams reikalingos infrastruktūros.
„Labai diskutavome dėl šios nuostatos. Kartais būna situacijų, kai savivaldybė turi priimti sprendimą želdynų sąskaita plėsti infrastruktūrą, kuri tiems patiems žmonėms yra labai svarbi. Šioje vietoje mes nusileidome, kad tokių situacijų būna, bet vis tiek norime kompensacijos želdynams. Mes priėmėme tokį sprendimą, matydami, kad kartais atsitinka situacija, kai reikia kažką daryti, ir kad sprendimai būtų priimti dėl pačių žmonių gerovės“, – tikino ji.
„Bet šita formuluotė atveria kelią visiškam želdynų naikinimui. (...) Suprantu interesą, bet turi būti ir saugikliai“, – pažymėjo D. Labeckis.
Jis taip pat pridūrė, kad abejonių kelia ir biologinių ekspertizių vykdymo nuostatos.
„(Želdynų įstatymo redakcijoje – ELTA) numatyta, kas gali atlikti ekspertizes. Ten išvardintos kai kurios specialybės ir išsilavinimai, kurie iš tiesų kelia klausimą dėl tų ekspertizių kokybės ir ar tai apskritai bus galima laikyti tai ekspertizėmis. (...) Būtinai reikia išspręsti kokybės klausimą“, – tikino D. Labeckis.
Tuo metu pristatydama Vilniaus miesto gyventojų interesus, miesto antropologė, „Vilnius Tech“ docentė Jekaterina Lavrinec akcentavo, kad kai kuriais atvejais prieš rengiant želdinimo projektą laiku neįvykdomas biologinės įvairovės įvertinimas.
„Labai svarbus mūsų siūlymas, kad projektavimo užduotis būtų rengiama tik po to, kai atliktas biologinės įvairovės įvertinimas. (...) Tik atlikus biologinės ekspertizės vertinimus, galima apskritai pradėti kalbėti apie projektavimo užduotis ir galima pradėti skelbti poreikį perdaryti želdyną. (...) Matome, kad labai daug įtampos nuimtų iš anksto ekspertų atliktas vertinimas ir jo paviešinimas“, – tikino ji.
J. Lavrinec taip pat pabrėžė, kad miesto administracija turėtų pasirūpinti nuolatiniais sodininkais ir arboristais miesto erdvėms prižiūrėti.
„Norime, kad, sudarant želdynų projektų sąmatas, būtų įskaičiuojamos želdinių būklės gerinimo paslaugos. Ir apskritai, kad miestai pradėtų galvoti apie savo sodininkų ir arboristų, kaip nuolatinių, etatinių darbuotojų turėjimą. Matome, kad šiuo metu želdynai yra tvarkomi kirviu, o ne jiems teikiama nuolatinė priežiūra“, – teigė ji.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Pristatomi Mamuto parko projektiniai pasiūlymai: laukiama gyventojų nuomonės
Visuomenei pristatomi Šeškinės šlaitų geomorfologinio draustinio teritorijos su prieigomis tvarkymo projektiniai pasiūlymai. Vadinamasis Mamuto parkas ves paskutinio ledynmečio pėdsakais ir pasiūlys ramų poilsį gamtos apsuptyje. ...
-
VŠT iš „Veolios“ jau gavo 9,5 mln. eurų už taršos leidimus, likusių lėšų tikisi netrukus
Vilniaus miestas ir Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) iš Prancūzijos energetikos grupės „Veolia“ jau atgavo dalį Stokholmo arbitražo pernai lapkritį priteistos sumos – 9,5 mln. eurų už įmonės 2002–2017 metais ...
-
G. Nausėda įvardijo, iš kur gauti pinigų gynybos reikmėms: mano nuomone, tai – geriausias kelias13
Prezidentas Gitanas Nausėda sako pritariantis, jog pelno mokestis gynybos reikmėms galėtų būti didinamas papildomais 2 procentiniais punktais. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...
-
Aplinkos ministerija po gaisro automobilių laužyne: nėra siūlymų reguliuoti pavojingų veiklų vietas3
Po automobilių laužyne Vilniuje kilusio gaisro, kurio žala gamtai siekia beveik 6 mln. eurų ir kurio pasekmes dėl itin toksiškų dūmų juto gyventojai, suskubta pranešti, kad automobilių ardymas bei metalo laužo tvarkymas neturi vykti mie...
-
Gaisras Viršuliškių daugiabutyje: ką paaukojo nukentėjusiems?1
Sausio 2 d. Vilniuje, Viršuliškėse, sprogus daugiabučiui, Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK), reaguodamas į situaciją, kad žmonės neteko namų, daiktų, o viena šeima – vaiko, suskubo pakviesti visuomenę prisidėti prie paramo...
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
Netrukus gimdysianti A. Zuokė: nesitikėjome, kad pavyks taip greitai25
Augusta Zuokė – smuikininkė, NIKO ansamblio koncertmeisterė ir Artūro Zuoko žmona – jau greitai taps mama. Šeima netrukus susilauks pirmojo bendro kūdikio – namus papildys mergytė. ...
-
Su G. Kirkilu atsisveikina buvę kolegos ir politiniai oponentai: jis buvo valstybės žmogus24
Vilniuje atsisveikinti su mirusiu buvusiu Ministru pirmininku Gediminu Kirkilu renkasi kolegos ir politiniai oponentai. ...