- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valiutų rinkoje nematyti pokyčiai: euras, doleris, svaras ir net Šveicarijos frankas artėja prie vienodos vertės. Ką tai reiškia ekonomikoms, kam naudinga, o kam kenksmingi tokie valiutų svyravimai, LNK reportaže pasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Tai tikrai istorinis įvykis. Niekas net negalėtų atsiminti, kad taip kada nors buvo: Britanijos svaro ir dolerio kursas priartėja prie vieneto. Paskutinį kartą tai nutiko 1985 m.“, – pasakojo ekonomistas M. Dubnikovas.
Valiutų suvienodėjimą lėmė tai, kaip valstybės tvarkėsi su infliacija ir palūkanų normomis. Štai Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vyriausybė turėjo savitą poziciją.
„JAV elgėsi gana agresyviai, kėlė palūkanų normas, kad sulaikytų infliaciją“, – komentavo M. Dubnikovas.
Kitos vyriausybės laikėsi atsargesnės ekonominės politikos.
„Kituose regionuose bandyta balansuoti, sužiūrėti, kad infliacija nepažeistų ekonomikos. Gavosi taip, kad žmonės, norintys turėti pinigus grynais, jie prioritetą teikė doleriui“, – teigė pašnekovas.
Šiomis dienomis bene nėra skirtumo, kokia valiuta laikomi pinigai.
„Nėra skirtumo, ką gauna žmogus: eurus, dolerius ar svarus“, – darė įžvalgas M. Dubnikovas.
Nereikia išsigąsti
Tokie pokyčiai kai kuriems itin palankūs.
„Euro susilpnėjimas patrauklus verslui. Ekonominio sunkmečio metu nėra blogai turėti žemą valiutos kursą. To daug šalių siekia“, – pasakojo pašnekovas.
Eksportas tokiu metu irgi neša pelną.
„Prekės, gaminamos Europoje, parduodamos kitose šalyse, ne euro zonoje, kainuoja pigiau. Taip lengviau laimimi konkursai“, – tvirtino M. Dubnikovas.
Jei verslui tokie pokyčiai į naudą, gyventojams dėl valiutų svyravimų jaudintis irgi nereikėtų.
„Trys neatsiejami dalykai: verslas, valdžia ir visuomenė. Jei gerai verslui, gerai ir visuomenei, įdarbinami žmonės“, – teigė M. Dubnikovas.
Trys neatsiejami dalykai: verslas, valdžia ir visuomenė.
Pokyčiai jaustis gali nebent tiems, kurie gauna atlyginimus skirtingais pinigais.
„Atsiranda skirtumai, kai žmogus dirba skirtingose erdvėse arba išleidžia pinigus skirtingose erdvėse. Priklausomai nuo valiutos nuvertėjimo keičiasi ir to asmens galimybės“, – įspėjo M. Dubnikovas.
Jei pinigų investuoti neišeina ir norima tiesiog kaupti santaupas, universalios valiutos, pasak eksperto, nėra.
„Jeigu uždirbam eurais ir išleidžiam eurais, mūsų valiuta rankose irgi turi būti eurais. Jei žmogus dirba Anglijoje ar Norvegijoje ir siekia įsigyti nekilnojamojo turto Europoje, patartina santaupas kaupti santykiu 50:50. Santykis priklauso nuo to, kiek uždirbame ir kiek išleidžiame“, – patarė ekonomistas M. Dubnikovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...