- Erika Alonderytė ir Paulius Viluckas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybei ketinant suteikti įgaliojimus Vartotojų teisių apsaugos tarnybai atlikti slaptus pirkimus bei inicijuoti kai kurių interneto svetainių, pažeidžiančių vartotojų teises, blokavimą, kai kurie analitikai sako, kad siūlymai yra pertekliniai ir neatitinka Vyriausybės tikslo mažinti kainas.
Pasak BNS apklaustų ekspertų, nemažai gyventojų nesinaudoja tarnybos paslaugomis, ir tai leidžia piktnaudžiauti verslininkams. Be to, anot jų, įteisinant slaptus pirkėjus, reikia įvertinti tokios priemonės administravimo naštą.
Tačiau ekspertai palankiai vertino Vyriausybės planus blokuoti taisyklių nesilaikančias internetines prekybos svetaines. Kita vertus, jie pastebi, kad Vyriausybė vienu metu siekia ir pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir kuria jiems nepatrauklią aplinką.
Priemonės neatitinka tikslo
Banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, Vartotojų teisų apsaugos tarnybos bei Konkurencijos tarybos įgaliojimai gali būti stiprinami, tačiau tai neturi įtakos Vyriausybės norui mažinti kainas.
„Turėtų būti atitinkami tikslai – kad rinka vyktų efektyviai, o ne kovoti, siekiant pažaboti infliaciją, nes ji, kaip procesas, yra būtinas valstybės ekonomikai ir centriniai bankai siekia, kad šalyse būtų ne per didelė, normali infliacija. Tai yra tiesiog netinkamas tikslas, todėl, natūralu, kad ir priemones vertinti labai sunku“, – BNS antradienį teigė ekonomistė.
Ji taip pat pabrėžė, kad valdžia neturėtų kelti tikslo kovoti su kainomis, nes jas diktuoja tarptautinės žaliavų rinkos bei specifinės Lietuvos problemos, tarkime, situacija darbo rinkoje.
„Nemažą impulsą kainoms duoda darbo išteklių ribotumas dėl emigracijos ir kitų problemų, ir darbo užmokesčio spartus augimas, stebėtas pastaraisiais metais. Ir paslaugų kainų kilimas yra kone kertinė ašis, dėl ko ta infliacija pas mus auga sparčiau nei kitose Europos šalyse, todėl matosi, kad trūksta įsigilinimo į kainų tendencijas“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Turėtų būti atitinkami tikslai – kad rinka vyktų efektyviai, o ne kovoti, siekiant pažaboti infliaciją.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas Laurynas Vilimas sako, kad asociacija pritaria priemonėms, kurios mažintų biurokratinę ir administracinę naštą bei būtų orientuotos į jautriausias socialines grupes. Tačiau, anot jo, kol kas neaišku, kaip slapti pirkėjai bei blokuojamos svetainės galėtų sumažinti prekių kainas.
„Kiekviena ribojanti priemonė turi turėti aiškų tikslą bei įgyvendinimo mechanizmą. Taip pat turi būti įvertinta, ar nėra kitos priemonės, galinčios pasiekti tą patį tikslą, tik mažesniais kaštais. Dėl šios priemonės mums nėra aišku, kaip ji prisidėtų prie deklaruojamo siekio mažinti kainas vartotojams“, – BNS sakė L. Vilimas.
Abejojama siūlymų būtinybe
Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas sako, kad siūlomi didesni Vartotojų teisų apsaugos tarnybos įgaliojimai yra pertekliniai.
„Jeigu Vartotojų teisių tarnyba nuo to geriau gins vartotojų poreikius, tai tebūnie. Bet tai yra tokios smulkmenos, žiūrint į tai, kad apskritai tos priemones neturi kažkokio konkretaus tikslo arba vizijos, tai priemonių galima privyniot ir du šimtus, bet klausimas, ko mes siekiame, nes nei Skvernelis (premjeras Saulius Skvernelis – BNS) nei Malinauskas (premjero patarėjas Skirmantas Malinauskas – BNS) nesugeba atsakyti, kiek jie sumažins tas kainas“,– BNS sakė J. Gavėnas.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad vartotojų teisų stiprinimas – teigiamas dalykas, tačiau jį turėtų inicijuoti verslininkai arba vartotojai.
„Labai svarbus dalykas, kad iniciatyvos kiltų iš rinkos dalyvių poreikio, ar verslininkų, ar vartotojų. Jeigu tai yra perteklinis reikalavimas, nuleistas iš viršaus, nėra natūralios paklausos nei iš vartotojų, nei iš verslininkų pusės, tuomet tai sukelia tik papildomą biurokratinę naštą ir rinką daro mažiau efektyvią“,– BNS komentavo Ž. Mauricas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybė turėtų ne tik stiprinti tarnybų galias, bet labiau skatinti naudoti jau esamas. Ekonomisto teigimu, nemaža dalis gyventojų vis dar nesinaudoja Vartotojų teisių apsaugos tarnybos paslaugomis, o tai leidžia piktnaudžiauti daliai verslo atstovų.
I. Genytė-Pikčienė pabrėžė, kad įvedant kai kurias priemones, pavyzdžiui, slaptus pirkėjus, reikėtų įvertinti priemonės mastą, jos administravimo naštą ir tai, kiek ji kainuos valstybei.
„Tai turi būti padaryta prieš iniciatyvų teikimą svarstymui, ir ar mes galim sau leisti tokią prabangą, kontroliuoti tokiais būdais ne tik prekybos centrus, bet visą prekybos sektorių“,– teigė I. Genytė-Pikčienė.
Ūkio ministerija, be kita ko, siūlo, kad dėl visų nuolaidų tarp tiekėjų ir prekybininkų turėtų būti susitarta raštu arba elektroniniu paštu. I. Genytės-Pikčienės teigimu, dviejų verslų santykiai turėtų būti konfidencialūs, erdvės valstybei į juos kištis nėra daug.
Kai kuriuos siūlymus vertina palankiai
L. Vilimas teigia pritariantis idėjai stiprinti Konkurencijos tarybą, nes jos įgaliojimai tik teoriškai yra dideli.
„Mūsų vertinimu, Konkurencijos taryba ir iki šiol turėjo plačius įstatyminius įgaliojimus vykdyti kontrolę. Bet jei turi popierinius įgaliojimus, o praktikoje neturi resursų jiems greitai ir kokybiškai įgyvendinti, tuomet gali kilti grėsmė visai konkurencinei verslo aplinkai. Todėl pasisakėme už šios institucijos struktūrinį stiprinimą, įskaitant ir geresnį valstybinį finansavimą“, – teigė L. Vilimas.
Ekonomistai palankiai vertino Vyriausybės planus blokuoti internetines prekybos svetaines, pažeidžiančias taisykles, – pasak jų, jei pažeidimai daromi nuolat, privaloma imtis sankcijų, tačiau tai neturi tapti piktnaudžiavimu.
Investuotojams aplinka nepatraukli
Ekspertai pastebi, kad Vyriausybė vienu metu siekia ir pritraukti naujų žaidėjų į rinką, ir kuria jiems nepatrauklią aplinką.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, yra didelė nusistatymo prieš vieną rinkos segmentą problema, tuo pačiu bandant į jį pritraukti naujų žaidėjų. Be to, formuojama prasta nuomonė ir transliuojama neigiama žinutė investuotojams.
„Norint pritraukti daugiau žaidėjų, kas būtų labai efektyvu, tiek kainų prasme, tiek konkurencijos padidėjimo prasme, ta aplinka turėtų būti patraukli ateinančiam investuotojui, o šiuo atveju mes matome ištrauktą platų arsenalą įvairių perteklinių reguliavimų ir tuo pačiu bandome į ta pakankamai priešišką terpe pritraukti naujų žaidėjų“, – BNS teigė ekonomistė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus14
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...