Quantcast

Ekspertai tikisi, kad Lietuva juodžiausio scenarijaus išvengs

Šalies ekonomika ir finansų sistema pirmąją šoko dėl COVID-19 protrūkio bangą atlaikė geriau, nei tikėtasi. "Ekonomikos sveikatos būklė, atrodo, stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo laukia ilga reabilitacija, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. – Jei tendencijos bus tokios, kaip prognozuojame, 2022 m. ekonomikos balansas atsikurs."

Blogiausio, tikėtina, nebus

Centrinio banko vadovo teigimu, mūsų ekonomika gegužės mėnesį tapo viena iš sparčiausiai grįžtančių į normalų ritmą šalių, atsigaunantis gyventojų mobilumas suteikia prielaidų manyti, kad normalizuosis ir didesnė dalis vidaus paklausos, situacija darbo rinkoje taip pat rodo stabilizacijos ženklus.

Apžvalgą parengusios Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos ekspertai sako, kad naujausi ekonomikos siunčiami signalai leidžia tikėtis, jog juodžiausio scenarijaus pavyks išvengti. Tačiau neapibrėžtumas dėl ūkio atsigavimo perspektyvų tebėra didelis, o pandemijos padariniai yra didžiausia rizika finansų sistemos stabilumui. Vis dėlto atsakingas skolinimas ir sukaupti rezervai padės bankams atlaikyti nuostolius net ir itin nepalankaus scenarijaus atveju.

"Lyginant su didžiausia mums žinoma krize, skirtumai, matome, akivaizdūs. Tai, be abejo, guodžia", – teigė V.Vasiliauskas.

Jis rėmėsi Statistikos departamento apklausos rezultatais – pagal juos balandį maždaug 13–18 proc. įmonių savo finansinę padėtį vertino kaip pablogėjusią. Pasak jo, gegužės mėnesį skaičiai iš esmės nesikeitė ir tai galima vertinti kaip situacijos stabilizavimąsi.

Trys nauji scenarijai

9,7 proc. – tiek BVP turėtų šiemet kristi šalies ekonomika pagal Lietuvos banko atnaujintą labiausiai tikėtiną scenarijų.

"Ekonomikos sveikatos būklė, atrodo, stabilizuojasi, bet ūkiui vis dar reikia intensyvios terapijos, o iki visiško išgijimo laukia ilga reabilitacija. Siekiant, kad ekonomika vėl tvirtai atsistotų ant kojų, svarbų vaidmenį atlieka stabiliai veikianti ir kapitalo šarvą užsiauginusi finansų sistema. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama tiksliam ir efektyviam skatinimo priemonių įgyvendinimui", – aiškino V.Vasiliauskas.

Pasak centrinio banko, tebetvyrantis neapibrėžtumas dėl pandemijos padarinių ekonomikai paskatino visų euro zonos valstybių centrinius bankus birželio mėnesį ekonomikos prognozes skelbti trimis scenarijais – palankiuoju, baziniu ir atšiauriuoju. Lietuvos bankas tokius ūkio raidos scenarijus skelbė ir kovo mėnesį.

Pagal atnaujintą bazinį, t.y. labiausiai tikėtiną, scenarijų numatoma, kad Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet kris 9,7 proc. Pagal šį scenarijų ūkio nuosmukis bus ne toks didelis, kaip manyta anksčiau. Mažesnį nuosmukį leidžia prognozuoti palyginti geras pirmojo ketvirčio BVP rezultatas (+2,4 proc.), ne toks didelis, kaip manyta, prekybos (–14 proc.) ir pramonės (–12,5 proc.) kritimas balandį, kuris, tikėtina, bus prasčiausias mėnuo šalies ekonomikai. Naujausi ekonominiai rodikliai – nuo gegužės pradžios nebemažėjantis darbuotojų skaičius, atsigaunantis gyventojų judėjimas ir vidaus paklausa, nebekrintantis elektros vartojimas, Lietuvos banko ekonomistų manymu, rodo, kad praėjusį mėnesį ekonomikos būklė stabilizavosi ir antrąjį pusmetį pradės atsigauti.

Bazinis scenarijus pagrįstas prielaida, kad griežto karantino priemonės atšaukiamos gegužės mėnesį, o paklausa ir ekonomika atsigauna palyginti lėtai. Numatoma, kad dėl pandemijos poveikio nedarbo lygis šiemet išaugs ir sieks 11,9 proc., vidutinis darbo užmokestis sumažės 2,6 proc., o infliacija sudarys 0,6 proc.

Pagal palankųjį scenarijų numatoma, kad BVP smuks 7 proc., remiantis prielaida, jog viruso protrūkis pasaulyje suvaldomas gana greitai, o pasaulio ir Lietuvos ekonomika palaipsniui grįžta į vėžes be didelių neigiamų ilgalaikių padarinių. Šis scenarijus, nors ir optimistinis, pasak Lietuvos banko, nėra smarkiai nutolęs nuo realybės, dėl to yra gana artimas baziniam scenarijui.

Atšiauriojo scenarijaus atveju BVP sumažėtų 17 proc. Daroma prielaida, kad viruso plitimo pasaulyje nepavyks suvaldyti iki tol, kol nebus išrasta medicininių priemonių kovai su šiuo virusu. Todėl tiek pasaulio, tiek Lietuvos ekonomikos aktyvumas vis dar prislopintas, o ilgesniu laikotarpiu padaroma didesnė žala ekonomikos potencialui.

Netektys dėl COVID-19

Vyriausybei paskelbus ekstremalią situaciją, maždaug 40 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių veikla buvo nutraukta arba apribota. Į Valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytą karantino tiesiogiai paveiktų įmonių sąrašą, gegužės 6 d. duomenimis, pateko 55,3 tūkst. įmonių.

Lietuvos banko ekonomistų skaičiavimais, tiesiogiai nukentėjusių nuo COVID-19 įmonių paskolų portfelis siekia apie 4 mlrd. eurų, t.y. apie 40 proc. įmonių paskolų portfelio.

Tačiau pastebima, kad valstybės reagavimo priemonės ir sukaupti įmonių rezervai padėjo verslui atlaikyti dėl karantino Lietuvoje kilusį likvidumo šoką – su finansiniais sunkumais susiduriančių įmonių dalis balandžio mėnesį padidėjo santykinai nedaug, o gegužės pradžioje nekito. Vis dėlto pandemijos sukelti padariniai visame pasaulyje mažins Lietuvos įmonių galimybes eksportuoti ir gali kelti riziką jų mokumui ateityje.

"Kalbant apie įmones, įmonių likvidumo situacija yra tikrai geresnė, negu buvo 2008–2009 m., nes įmonių, kalbant apie skolas finansų institucijoms, situacija yra geresnė. Bet tą skolą, arba skolos dydį finansų institucijoms, yra pakeitusios tarpusavio skolos. Visų pirma paminėtina prekybos skola", – pristatydamas ekonomikos apžvalgą ir prognozes kalbėjo V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas pastebi, kad, palyginti su ankstesne krize, įmonės daug labiau priklauso nuo tarpusavio įsiskolinimų (prekybos kreditų ir įmonių paskolų, iš viso – daugiau nei 12 mlrd. eurų) nei nuo bankų finansavimo (apie 9 mlrd. eurų). Jei pandemijos poveikis užsitęstų ir pradėtų trūkinėti tarpusavio atsiskaitymų grandinė, tai keltų papildomą riziką įmonių finansams.

"Jeigu pradės riedėti kaip sniego gniūžtė, situacija nebus gera. Todėl šiuo metu dirbame prie vadinamojo užskaitos mechanizmo, kuris teoriškai atrodo gerai, praktiškai jį įgyvendinti yra daug problemų ir  reikia nueiti dar ilgą kelią", – aiškino V.Vasiliauskas.

Lietuvos bankas atkreipia dėmesį, kad įmonių sunkumai persiduoda ir gyventojams. Nuo karantino įvedimo dienos iki balandžio pabaigos šalyje maždaug penktadaliu pagausėjo ir registruotų bedarbių. Didėjantis nedarbas reiškia blogėjančią gyventojų finansinę padėtį. Naujausios Lietuvos banko makroekonominės prognozės rodo, kad gyventojų pajamos šiemet kris apie 2,6 proc.,o bedarbių gretos padidės beveik du kartus.

Kredito rinka

Anot Lietuvos banko, karantinas padarė reikšmingą įtaką Lietuvos kredito rinkai. Naujų paskolų srautas sumažėjo, išaugo paskolų, kurių mokėjimai atidedami, apimtis. Per dešimt savaičių nuo karantino įvedimo naujų būsto paskolų srautas sumažėjo 30 proc., vartojimo ir kitų paskolų – 37 proc., paskolų verslui – 17 proc. Vis dėlto paskolų paklausa jau esą normalizuojasi, o gegužės, palyginti su balandžiu, duomenys rodo, kad skolinimo tempas padidėjo apie 18 proc. Galimybes kredituoti verslą ir gyventojus gerina ir Lietuvos banko sprendimas sumažinti anticiklinio kapitalo rezervo normą bankams nuo 1 iki 0 proc.

COVID-19 padarinių riziką finansų sistemoje ribos per dešimtmetį pagerėjusi įmonių ir bankų finansinė padėtis bei atsakingas skolinimas, neleidęs susidaryti kredito burbulams.

"Bankai tikrai turi sukaupę pakankamai rezervų, sprendimas neišmokėti dividendų dar labiau tuos rezervus padidino, sprendimai dėl anticiklinio kapitalo rezervo atlaisvinimo taip pat suteikė papildomo manevro laisvę", – sakė V.Vasiliauskas.

Naujausi testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad bankai yra gerai pasirengę atlaikyti ekonomikos šoką. Net ir pasitvirtinus atšiauriajam scenarijui, nors bankų sistemos kapitalo pakankamumo rodiklis sumažėtų beveik 10 proc., jie vis dar su atsarga viršytų minimalius reikalavimus. Bankai taip pat būtų pajėgūs atlaikyti trečdalio indėlių atsiėmimą, t.y. net penkis kartus daugiau nei per didžiausią istorijoje indėlių sumažėjimą ankstesnės krizės metu. Tuomet daugiausia bankų sektoriuje indėliai sumažėjo 2008 m. spalio mėnesį – 6,2 proc.

Skolas reikės grąžinti

Panaudojant tuos finansinius išteklius reikia elgtis atsakingai, nes tai visos visuomenės pinigai. Grąžinti tą skolą teks ateities kartoms.

Lietuvos Vyriausybė dėl koronaviruso ėmėsi fiskalinių priemonių, dėl kurių valstybės skola gali padidėti 9 mlrd. eurų. Vadinasi, ji 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc. BVP.

"Be abejo, galime išgirsti, kad daugelis valstybių viršija šį rodiklį, bet mes esame atvira ir maža ekonomika, – skolinimosi politiką komentavo V.Vasiliauskas. – Taip, mes turime tam tikras pagalves dėl skolinimosi dabar ir dėl skolinimosi ateityje, nes esame euro zonos nariai, tačiau aš manau, kad, artėjant prie Mastrichto kriterijaus, skaičiavimai ir statymai finansų rinkose automatiškai didės. Jeigu finansų rinkos nemato, kad tos pasiskolintos lėšos investuojamos į ekonomikos raumenų auginimą vidutiniu laikotarpiu, kad BVP augtų ir mes galėtume sumažinti santykį tarp skolos ir ekonomikos dydžio, jos pradės bausti palūkanomis."

Jis akcentavo, kad ir prognozuojamas Lietuvos viešojo sektoriaus deficito augimas Lietuvoje yra vienas didžiausių ES.

"Todėl, panaudojant tuos finansinius išteklius, reikia elgtis atsakingai, nes tai yra visos visuomenės pinigai. Grąžinimas tos skolos teks ateities kartoms, todėl man labai keista, kad, kalbant apie tokius didelius skaičius, jie niekaip neatsiduria biudžete", – tvirtino V.Vasiliauskas.

Pasak jo, Vyriausybės ketinimai dalį ekonomikai skatinti skirtų lėšų investuoti į infrastruktūrą savaime nėra blogi, nes tai prisideda prie ekonomikos, tačiau ir šiuo atveju būtina galvoti apie vidutinės trukmės perspektyvas.

"Ar tai prisidės prie konkurencingumo didinimo ateityje? Aš manau, kad, turint finansines galimybes, labai svarbu, kad lėšos būtų investuojamos į tas sritis, kurios kurs pridėtinę vertę, augins ekonomiką vidutiniu laikotarpiu. Todėl visko sudėti į trinkeles ar asfaltą tikrai nereikėtų. Investicijos į viešąjį sektorių yra labai svarbu – visų pirma į protą, žmones, viešąją infrastruktūrą", – aiškino V.Vasiliauskas.

Lietuvos banko vadovo teigimu, kol kas apie lėšų panaudojimo efektyvumą kalbėti sunku, nes aiškesnis vaizdas bus matyti jau tik jas panaudojus, tačiau valstybės skolos augimo tempas tikrai yra didelis, ypač įvertinus tai, kad Mastrichto kriterijai numato, jog valstybės skola neturėtų viršyti 60 proc. BVP ribos.

Globalus vertinimas

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vertinimu, pasaulio ūkis 2019 m. paaugo 2,9 proc., o augimą ribojusios prekybos karų ir "Brexit" grėsmės šių metų pradžioje bent iš dalies išnyko pasirašius tarpvalstybinius susitarimus (JAV su Kinija, ES su Jungtine Karalyste). O jau šių metų vasarį pasaulį apėmusi COVID-19 pandemija ir su tuo susiję ekonomikos suvaržymai, pasak TVF, tikėtina, sukels didžiausią pasaulinį ekonominį nuosmukį nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.

COVID-19 pandemijai įsibėgėjus, 2020 m. balandžio mėnesį TVF pakeitė pasaulio ūkio raidos prognozę iš 3 proc. tikėtino augimo į 3 proc. susitraukimą. Išsivysčiusių šalių ekonomikos turėtų trauktis dar labiau: prognozuojama, kad JAV BVP sumažės 5,9 proc., o euro zonos – 7,5 proc. Toks nuosmukis būtų pastebimai didesnis nei per prieš dešimtmetį buvusią finansų krizę, kai pasaulio BVP sumažėjo 1,7 proc. O Jungtinėse Valstijose didesnis ekonomikos nuosmukis užfiksuotas tik 1946 m.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Camel

Camel portretas
Taciau pamirso kaip visada pakomentuoti, kad tai yra sveikatos krize ir su tuom iseinanciomis pasekmemis, t.y. kuo anskciau isras vakcina tuo viskas stosis greiciau i savo vezias...antra ir taip jau pasaulis persirgo ir prasideda atsigavimas ekonominis...LOL

importas

importas portretas
kai neturi eksporto, tai nieko niekada ir nenutinka !

Verslas visada gyveno

Verslas visada gyveno  portretas
su sia diena o po ju kad ir tvanas.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių