- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penktadienį Seime surengtoje tarptautinėje konferencijoje aukšto lygio užsienio ir Lietuvos ekspertai vienbalsiai ragino naująją vyriausybę ir valstybės institucijas principingai siekti proveržio klimato kaitos procese ir peržiūrėti taršaus statybų sektoriaus reguliavimą.
Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai. Tokios standartinės statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo reikšmingu CO2 emisijų židiniu.
Šia tema surengto inovacijų forumo „Europos Naujasis žaliasis kursas – galimybė Lietuvai tapti globaliu tvarių medinių pastatų gamybos ir eksporto centru“ pranešėjai kvietė atsakingus politikus ir institucijas atkreipti dėmesį į būdus tradicines medžiagas statybose keisti organinėmis. Ir taip sukurti proveržį Lietuvos indėlyje į klimato kaitą.
Per mažai dėmesio medžio gaminiams
Lietuvos deleguoto eurokomisaro Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, šiuo metu statybų sektorius sudaro apie 9 proc. Europos Sąjungos (ES) BVP, tad jo indėlis į žiedinę ekonomiką yra itin svarbus. Pasak jo, priimti reikiami sprendimai reikštų statybų sektoriaus transformaciją pereinant nuo įprastų medžiagų naudojimo į organines, taigi naujas galimybes tiek sektoriaus žaidėjams, tiek ir Lietuvai.
„Pirmiausia reikalingas geras planavimas. Daugybė šalių Europoje jau dirba siekdamos įvesti reikalavimus pastatams ir, kai organizacijos tampa sąmoningesnės, suvokia tai, kokį poveikį jų veiksmai gali daryti klimatui, jos imasi įgyvendinti daugybę priemonių“, – nuotolinės konferencijos metu Seime sakė V. Sinkevičius.
Jo teigimu, žiedinės ekonomikos kontekste privalu galvoti apie abipusį interesą – kaip auginti ekonomiką taip, kad ji būtų kuo tvaresnė.
„Statybinės medžiagos, visų pirma medis, gali suvadinti nepaprastai svarbų vaidmenį. Yra labai daug galimybių panaudojant, sakykime, medines konstrukcijas statyboje. Galime kalbėti ir apie pačias įvairiausias medienos panaudojimo formas, įskaitant pakuotes,“ – teigė eurokomisaras.
Reikalingas naujas požiūris į architektūrą
Savo ruožtu Vilniaus meras Remigijus Šimašius, pristatydamas pranešimą apie tvaraus ir medinio Vilniaus perspektyvą, atkreipė dėmesį į egzistuojantį požiūrį į medinę architektūrą. Anot mero, dažnai kalbama, kad medinės architektūros paveldas yra didelis turtas, tačiau kartu susidaro klaidingas įspūdis, kad medinė architektūra yra viso labo seni, sukiužę namai. Dėl to, anot R. Šimašiaus, būtinas modernus žvilgsnis į iš medžio pagamintus pastatus, orientuojantis į visiškai kitokį įvaizdį.
„Į architektūrą reikia pažvelgti moderniai. Kelti naujus tikslus, kur būtų ne tik klimato kaita (...), bet ir labai svarbu kalbėti apie gerą ir įkvepiančią aplinką žmogui“, – teigė jis.
Anot jo, statybų sektoriui ne ką mažiau svarbu skirti atitinkamą dėmesį organinėms medžiagoms. Pateikdamas Vilniaus pavyzdį jis akcentavo, kad jau šiuo metu yra siekiama statybose naudoti vietines, natūralias medžiagas.
R. Šimašius atkreipė dėmesį į tai, kad medinės architektūros plėtrą paskatintų palankesnis teisinis reguliavimas.
„Kalbame apie žaliąjį kursą, o tuo tarpu mūsų reguliavimas labai daugelį vietų vis dar draudžia medinę architektūrą. Mums reikia geresnių normų pritaikymo ir kartais ir pozityvaus reguliavimo – paskatinimo medienos naudojimo“, – teigė Vilniaus meras.
Būtinas tvarumas miškų priežiūroje
Mokslų daktaras, Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Albertas Kasperavičius, aptardamas Lietuvos miškų išteklius ir jų potencialą vystant žaliąją ekonomiką, pažymėjo, kad mediena yra kertinė jos dalis, kadangi yra atsinaujinantis ir lengvai apdirbamas išteklius. Jo teigimu, svarbi sąvoka šiame kontekste yra tvarus miškų naudojimas.
„Tvarų miškų naudojimą galima suprasti kaip jų priežiūrą ir naudojimą palaikant miškų biologinę įvairovę, produktyvumą, gebėjimą atsikurti. Tvariai naudojami miškai gali patenkinti įvairius žmonijos poreikius (...): tiek nuo energetikos, statybinių konstrukcijų (...) iki eilinių buitinių žmogaus poreikių ne tik baldams ar mediniams produktams, bet ir popierius, tekstilė, biochemijos produktai ir panašiai“, – kalbėjo A. Kasperavičius.
Konferencijos metu jis kalbėjo, kad miškai Lietuvoje užima apie trečdalį šalies teritorijos, o per pastaruosius du dešimtmečius jų plotai padidėjo daugiau nei 160 tūkst. ha. Miškų išteklių kaita, kaip teigė jis, taip pat yra pozityviai nuteikianti – medienos tūrio prieaugis yra didėjantis ir šiuo metu siekia apie 20 mln. kubinių metrų per metus, o kirtimų apimtys neviršija 60 proc. bendrojo ir 75 proc. grynojo medienos tūrio prieaugio.
Kartu jis paneigė mitą, kad intensyvi miškininkystė yra nesuderinama su klimato kaitos švelninimo uždavinių sprendimu. Pasak jo, jei CO2 absorbavimas yra vykdomas veisiant naujus miškus, atkuriami kertami, esami miškai yra tinkamai tvarkomi, didinamas jų produktyvumas ir atsparumas, o mediena naudojama ilgalaikiams gaminiams gaminti, tokiems teiginiams nėra pagrindo.
„Medis yra atsikuriantis išteklius, tad verčiau atsisakykime iškastinių produktų naudojimo ir naudokime medieną, kuri gali būti pritaikoma įvairiose gyvenimo srityse, stiprina bioekonomiką“, – apibendrino Valstybinės miškų tarnybos atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gimus vaikui siūloma nauja lengvata
Gimus vaikui siūloma nauja gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Seimo narys socialdemokratas Gintautas Paluckas siūlo įvesti papildomas 250 bazinių socialinių išmokų dydžio neapmokestinamas pajamas namų ūkio pajamų sumai tais metais, kai asm...
-
Asociacija apie reikalavimą kelionių organizatoriams: sėjama nežinomybė
Vyriausybei penktadienį patikslinus, kad ne tik vežėjai, bet ir kelionių organizatoriai turės užtikrinti, kad į transporto priemones nepatektų keleiviai, neturintys neigiamo COVID–19 testo, Lietuvos turizmo asociacija sako, kad sprendimai turėt...
-
VMVT: pažeidimų prekybos vietose nėra daug, tačiau kai kur pastebimas atsipalaidavimas
Per du šių metų mėnesius šalyje patikrinę daugiau kaip 900 maisto įmonių, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai praneša nustatę kelias dešimtis pažeidimų (5 proc.). ...
-
Apklausa: po dviejų karantinų atoslūgis gali parodyti visiškai naują vartotojo veidą
Lietuvoje vasarį kiek sušvelninus karantino suvaržymus, klientai plūstelėjo į grožio salonus bei išsirikiavo prie nedidelių parduotuvių. Tarptautinė rinkos tyrimų bendrovė „NielsenIQ“ pastebi, kad į buvusią realybę tarsi...
-
Ekonomistas apie atsiskaitymų kortelėmis nuosmukį: teigiami pokyčiai gali būti tik balandį
Vasarį atsiskaitymų kortelėmis metinis nuosmukis labiausiai mažėjo tuose prekybos ir paslaugų sektoriuose, kuriuose nuo vasario vidurio buvo sušvelninti veiklos ribojimai, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. ...
-
D. Kreivys Ukrainoje aptars elektros importą iš trečiųjų šalių1
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Ukrainoje aptars elektros importo iš trečiųjų šalių problematiką bei kitus energetikos klausimus, Lietuvai siekiant užkardyti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros pateki...
-
Viešajam sektoriui pristatoma atvirų duomenų reforma
Viešasis sektorius dar ne iki galo supranta atvirų duomenų naudą ir ne visada žino, kokiais duomenimis disponuoja institucijos, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, penktadienį organizuojanti tam skirtą renginį. ...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga2
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga bei siekia 269 eurus, praneša LNK. ...
-
Siūloma nauja PVM lengvata – menstruacinėms higienos priemonėms5
Siūloma numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas ir menstruacinėms higienos priemonėms. ...
-
Įstatymo pataisa padės sugrąžinti bedarbius į darbo rinką3
Reaguojant į situaciją darbo rinkoje ir dėl pandemijos išaugusį nedarbo lygį šalyje, siūloma supaprastinti profesinio mokymo reikalavimus tam tikroms grupėms žmonių, kad jie galėtų greičiau persikvalifikuoti ir vėl integruotis į dar...