- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomistai sutinka, kad, siekiant sumažinti Lietuvoje augantį nedarbo lygį bei pažaboti šešėlinę darbo rinką, potencialiems darbuotojams privalu siūlyti adekvačias darbo sąlygas bei riboti pigios darbo jėgos iš trečiųjų šalių srautą į Lietuvą. Ekspertai taip pat sutinka, kad nemaža dalis gyventojų registruojasi Užimtumo tarnyboje, siekdami socialinių išmokų, o ne iš tiesų ieškodami darbo.
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad darbo paieškos išmokų mokėjimą būtų tikslinga pratęsti, kadangi tai, tikėtina, padėtų išlaikyti daugiau Lietuvos gyventojų šalyje.
„Manyčiau, būtų tikslinga pratęsti (darbo paieškos išmokas – ELTA) bent iki pavasario, nes pavasarį, tikėtina, turėsime jau žymiai geresnę epidemiologinę situaciją (...), ir ekonomikos atsigavimas turėtų būti pakankamai spartus“, – Eltai teigė Ž. Mauricas.
„Tačiau didžiausias iššūkis bus išlaukti iki pavasario. Ir dėl to, manau, yra tikslinga remti žmones, ypač jaunus žmones, nes, jei jie negaus paramos, jie gali (...) emigruoti. Siekiant to išvengti, reikėtų dėti pastangas, kad kuo daugiau gyventojų išlaikytume Lietuvoje. Manau, tai būtų pakankamai protinga, turint omenyje, kad turime pakankamai nemažai rezervų paremti žmones“, – pridūrė jis.
Visgi ekonomistas pažymėjo, kad tikėtina, jog, nutraukus darbo paieškos išmokų mokėjimą, sumažėtų faktinis bedarbių skaičius Užimtumo tarnyboje.
„Be abejo, Užimtumo tarnyboje bedarbių skaičius sumažės (...). Žmonės pradėjo registruotis dėl įvairių socialinių garantijų, bet tikėtina, kad jie nėra pasirengę priimti darbo pasiūlymų. Jie galbūt verčiasi kažkokia individualia šešėline veikla ir iš tiesų neieško darbo“, – sakė jis.
Ž. Mauricas teigė, kad nedarbo augimo tendencija Lietuvoje buvo pastebima dar praėjusiais metais, o viena iš priežasčių – spartesnė rinkos transformacija Lietuvoje.
Nedarbo augimo tendencija jau buvo stebima nuo praėjusių metų.
„Nedarbo augimo tendencija jau buvo stebima nuo praėjusių metų. Viena iš hipotezių, kodėl taip vyksta, – Lietuva patiria spartesnį augimą nei kitos Baltijos šalys, vyksta spartesnė rinkos transformacija, trūksta IT specialistų, kvalifikuotų inžinierių, mažiau kvalifikuoti nesugeba persiorientuoti į reikiamas sritis, trūksta darbo rinkos lankstumo“, – Eltai sakė jis.
Anot ekonomisto, dar viena nedarbo Lietuvoje augimo priežastis – auganti darbuotojų iš trečiųjų šalių imigracija.
„Kita priežastis – Lietuvoje auga imigracija iš trečiųjų šalių. Vietiniai darbuotojai pakeičiami imigrantais, ir tai nėra gera tendencija, nes galime labai ilgam patekti į struktūrinio nedarbo gniaužtus. Dėl šios priežasties reikėtų labai rimtai ir atsakingai peržiūrėti migracijos politiką (....). Dabar technologiniai pokyčiai yra tokie spartūs ir greiti, kad po 10 metų dirbtinis intelektas, tikėtina, padarys didžiąją techninių darbų dalį, kuriuos dabar, neva, turėtų atlikti imigrantai“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie būdus mažinti darbo rinkos šešėlį Lietuvoje, Ž. Mauricas teigė, kad efektyviausiai tai būtų daroma pritraukiant aukštą pridėtinę vertę kuriančias įmones į Lietuvą, skaidrinti visą darbo sistemą ir mažinti įvežamos pigios darbo jėgos srautą.
„Geriausias būdas mažinti šešėlį yra stambių, aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių pritraukimas į šalį arba dar geriau – tokių įmonių vystymas viduje (...). Kai stambios eksportuojančios įmonės ateina į Lietuvą, joms labai sudėtinga mokėti šešėlinius pinigus. Kitas kelias yra sistemų skaidrinimas ir informacijos prieinamumas bei skaitmenizacija ir jau minėtas pigios darbo jėgos ribojimas (...). Taip pat svarbus ir grynųjų pinigų mažinimas apyvartoje. Turint skaitmenizuotą ekonomiką sunkiau veikti šešėlyje“, – Eltai tikino jis.
Ekonomistas taip pat pabrėžė nemanąs, kad po antrojo karantino įvedimo bus prarasta daug darbo vietų, kadangi įmonės jau pamatė, jog ekonomika po karantino atsigauna išties sparčiai.
„Nemanau, kad daug darbo vietų bus prarasta, nes įmonės pamatė, kad pasibaigus karantinui atsigavimas yra staigesnis, nei daugelis tikėjosi. Juolab kad įmonės naudojasi paramos priemonėmis, tarkime, prastovų kompensavimu arba pačios yra labiau linkusios mokėti darbuotojams, nes supranta, kad pandemija anksčiau ar vėliau praeis, o verslas turės toliau dirbti“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Tuo metu sociologas, ekonomistas Romas Lazutka taip pat teigė, kad didelė dalis į Užimtumo tarnybą užsiregistravusių žmonių ieško ne darbo, o išmokų bei lengvatų.
Vienintelė garantuota paskata žmonėms ieškotis darbo – kokybiškas darbas.
„Į Užimtumo tarnybą žmonės dažnai užsiregistruoja, siekdami gauti įvairių išmokų, būsto šildymo kompensacijų ar kad nereikėtų mokėti privalomo sveikatos draudimo. Tarp šių žmonių gali būti darbo visai neieškančių ar dirbančių nelegaliai“, – Eltai sakė jis.
Ekonomistas taip pat teigė, kad bedarbiams šiuo metu skiriama darbo paieškos išmoka galėjo būti mažesnės aprėpties, o vietoje šios priemonės naudingiau būtų buvę išplėsti „Sodros“ nedarbo išmokos sąlygas.
„(Darbo paieškos išmoka – ELTA) nebuvo labai gerai numatyta, naudingiau būtų buvę išplėsti, pakoreguoti „Sodros“ nedarbo išmokos mokėjimo sąlygas, jas palengvinti. Dauguma ES šalių į pandemiją ir reagavo būtent šitaip. O papildoma 200 eurų išmoka galėjo būti, bet mažesnės aprėpties. Taip pat reikėjo akyliau tikrinti, kam ji mokama. Tad darbo paieškos išmoka turėjo būti kiek kitaip sukonstruota“, – teigė jis.
R. Lazutka pabrėžė, kad dažnai darbdavių siūlomi darbai nebūna adekvatūs, ir dėl to šalyje daugėja darbo jėgos iš trečiųjų šalių poreikis.
„Darbo vietų stinga, nors matome, kad įvežamų darbuotojų iš, pavyzdžiui, slavų šalių daugėja. Tai reiškia, kad darbdavių siūlomos darbo vietos dažnai nėra adekvačios ir lietuviai tokiomis sąlygomis dirbti nesutinka“, – sakė jis.
Tuo metu, R. Lazutkos manymu, geriausia paskata žmonėms imtis darbo – kokybiškų ir adekvačių darbo sąlygų šalyje užtikrinimas.
„Vienintelė garantuota paskata žmonėms ieškotis darbo – kokybiškas darbas. Kai yra pasirašoma darbo sutartis, skiriamas žmogaus darbo ir kompetencijų vertas atlyginimas. Svarbu ir karjeros galimybės, darbo sąlygos, elgesys su darbuotoju. Reikia tvarkyti darbo rinką, ir neturintieji darbo mielai eis dirbti. Tad geriau veiktų ne kokios piniginės paskatos, bet darbo rinkos, jos sąlygų, priežiūros tvarkymas“, – Eltai teigė R. Lazutka.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio5
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis3
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
LEA laikinai stabdo paraiškas saulės elektrinėms ir kaupikliams
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) trečiadienį laikinai sustabdė verslo, ūkininkų ir atsinaujinančių išteklių energijos bendrijų paraiškų priėmimą saulės elektrinėms ir kaupikliams įsirengti, trečiadienį pranešė agent...
-
Viceministrė: taršaus automobilio teisę važiuoti siūloma pratęsti iki septynių darbo dienų5
Aplinkosaugininkams bei kitų institucijų pareigūnams nustačius, jog automobilis viršijo išmetamųjų dujų normą, jo techninę apžiūrą siūloma naikinti ne po dviejų parų kaip numatyta dabar, bet po septynių darbo dienų, sako aplinkos...
-
Ant Vyriausybės stalo – vandenilio plėtros iki 2050-ųjų gairės1
Vyriausybė trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos parengtą vandenilio plėtros Lietuvoje 2024–2050 metais gairių projektą, kuriomis siekiama sukurti žaliojo vandenilio ekosistemą ir infrastruktūrą, nustatyti pagrindines jo plėtros krypt...