- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo socialdemokratai toliau kritikuoja Lietuvos bankus. Aiškėja, kad „Swedbank“ Lietuvoje toliau taiko savo pelno procentą paskoloms, nors banko padaliniai Estijoje ir Latvijoje – ne. Seimo Ekonomikos komiteto vicepirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad bankai taip keršija už solidarumo mokestį. Ar Lietuvoje bankai yra išskirtinai godūs, LNK žurnalistas klausė finansų ekspertės Jekaterinos Govinos.
– Kas yra bankų pelno marža ir kokia ji yra Lietuvoje?
– Priklausomai nuo paskolų rūšies, būsto paskoloms įprastinė marža yra 1,5–2 proc. Turi įtakos skolininko kreditingumas, finansinė padėtis ir pan. Tad galima sakyti, kad vidutiniškai marža sudaro apie 2 proc.
– Ar yra skirtumas, kada žmonės pasiėmė paskolas: ar prieš penkiolika metų, ar dabar?
– Anksčiau ta marža buvo šiek tiek mažesnė. Paskui išaugo. Dabar matome tendenciją, kad nors ir šiek tiek, bet ji sumažėjo. Apskritai marža yra statiška, mažai kintanti, todėl visais laikotarpiais, sakyčiau, ji svyruoja tarp 1,5 – 2 proc.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Latvijos ir Estijos bankuose paskolas turintys žmonės dabar gali nemokėti šitos banko dalies. Moka – tik „Euriborą“. Jei vertintume standartinę būsto paskolą, kiek tokiu atveju galima sutaupyti?
– Reikia pasakyti, kad taip nėra, jog bankai netaiko maržos visą paskolos laikotarpį. Latvijoje, Estijoje šiuo metu siūloma maržos nemokėti tik vienerius arba dvejus pirmus metus, įvertinus visos paskolos trukmę. Pavyzdžiui, jei ji –25–30 metų, tai tie dveji metai yra labai nedaug. Gyventojams reikėtų pasiskaičiuoti įsipareigojimų naštą ir nesusivilioti tokiais rinkodaros triukais, kai siūloma pirmus metus nemokėtu maržos, bet vėliau tas skaitiklis įsijungs ir skaičiuos pakankami daug.
– Kaip yra kitose Europos šalyse, ką daro kiti bankai? Ar visur įprasta taikyti maždaug 2 proc. pelno maržą?
– Praktika labai skirtinga. Žinome, kad Lietuvoje neturime fiksuotų būsto paskolų palūkanų, o pavyzdžiui, Prancūzijoje tai – įprastinė praktika. Iš principo tai reiškia, kad banko marža bei kintama palūkanų norma yra tiesiog sukombinuojama ir gyventojams siūloma ta fiksuota palūkanų norma. Tarkime, Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvos bankų duomenimis, kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.
Prancūzijoje šiuo metu marža plius ta kintama palūkanų norma sudaro apie 2,5 proc. Lietuvoje (...) kovo pabaigoje vidutinė būsto paskolų palūkanų norma buvo 5 proc.
– Ar tai reiškia, kad Lietuvoje bankai yra godesni?
– Gal, sakyčiau, protingesni. Tai yra verslas ir, matyt, nereikėtų vertinti per tą prizmę godūs ar ne. Verslas maksimizuoja pelną. Tą patį daro ir bankai. Jeigu gyventojai gali mokėti, nėra konkurencijos, kur žmonės galėtų pigiau pasiimti paskolą, atitinkamai pritaikoma ir maksimali kainodara.
– Ar bankams būtų naudinga, jei dalis žmonių, paėmusių paskolas, neišgalėtų jų mokėti?
– Žinoma, kad ne. Bankas vykdo paskolinę veiklą ir niekas nenori tapti nekilnojamojo turto bendrovėmis. Bankai tikrai nesuinteresuoti pasiimti tą nekilnojamąjį turtą, kurį paskui reikėtų kažkaip realizuoti. Tad visada žiūrima, kad tas skolininkas bet kokiu atveju galėtų paskolą grąžinti. Tai yra pagrindinis bankų verslo modelis, kurį jie ir taiko.
– Komercinių bankų įvaizdis buvo pakankamai neblogas Lietuvoje. Kaip bus dabar?
– Ta bankų pozicija mane kartais stebina. Norėtųsi gal šiek tiek didesnio solidarumo. Kalbu ne apie tą solidarumo mokestį, o apie tai, kaip bankai noriai ištiesia ranką žmonėms ir tokiu krizės laikotarpiu, kai žengiame į recesiją. Tad norėtųsi šiek tiek geresnio bankų įvaizdžio. Nuo ko ir pradėjome – Estijoje, jei įeitumėte į „Swdbank“ puslapį, pamatytumėte, kad pirmais metais ten galima ne tik pasiimti paskolą su nuline marža, bet ir ūkininkai savo technikai gali pasiimti paskolas su nuline marža pirmaisiais metais. Tokiomis pat lengvatinėmis sąlygomis galima gauti paskolą, pavyzdžiui, elektromobiliams ir kt. Tad norėtųsi nuosaikesnio tų pačių bankų, esančių tame pačiame regione, požiūrio. Įvaizdžiui tai tikrai nepakenktų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus30
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...