- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekspertai mano, kad savivaldybių ekonominė padėtis gali daryti įtaką rinkėjų apsisprendimui Savivaldos rinkimuose, ir didžiųjų miestų rezultatai galimai rodo, kad gyventojai yra patenkinti pastaruosius kelerius metus buvusia ekonomine savivaldybių situacija.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Mažvydas Jastramskis teigė, kad rinkimuose nors ir nedaug, tačiau gali atsiskleisti ryšys tarp savivaldybių ekonominės situacijos bei rinkimų rezultatų.
„Rašiau disertaciją, kurioje matyti, kad ryšys tarp nedarbo ir to, kiek valdantieji gauna (balsų - ELTA) rinkimuose yra, tačiau kiek silpnokas. Kai kuriems tai gali atsiliepti, kai kuriems - ne. Bet kažkiek lemia (rezultatus - ELTA), kaip gerai žmonės gyvena. Ir ne šiaip gerai, bet lyginant bendrai su Lietuva, koks yra santykinis atotrūkis“, - Eltai sakė M. Jastramskis.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad dalyvaujant rinkimuose pasveriami įvairūs veiksniai, todėl pasakyti, ar vienas veiksnys svarbesnis už kitą - sudėtinga.
„Vieni gyventojai sureikšmina duobių skaičių, kiti pasipiktina per dideliu darželių užimtumu, tretiems tiesiog įdomus jų darbo užmokestis, kuris nebūtinai ar visiškai nepriklauso nuo savivaldybės sprendimų, dar kitiems yra įdomesnė politinė aplinka ir pažiūros, kurias atskiria nuo ekonominių rodiklių. Būtų labai sunku pasakyti, kad vienas ar kitas veiksnys yra svarbesnis priimant sprendimą už ką balsuoti. Greičiausiai tai - įvairiausių veiksnių kompleksas, kuris laike gali keistis“, - Eltai sakė N. Mačiulis.
Pasak ekonomisto, žiūrint į rinkimų rezultatus, valstybės mastu priimti sprendimai, pavyzdžiui, mokestinė reforma, savivaldybių rinkimams labai neatsiliepia.
„Iš miesto savivaldybės tikimasi lokalių sprendimų, susijusių su buitine gerove, savivaldybės įmonių skaidresne veikla, puikiai suprantant, kad savivaldybės meras atlyginimų nenustato. Tačiau yra savivaldybių, kuriose savivaldybė yra labai didelis darbdavys, o didžioji dalis darbo vietų yra sukuriama viešajame sektoriuje. Tose savivaldybėse politikai turi galių ir svertų tiek atlyginimų nustatymui, tiek darbo vietų kūrimui“, - teigė ekonomistas.
Ekspertai sutinka, kad didžiųjų miestų rinkimų tendencijos rodo, jog gyventojai kol kas galimai patenkinti ekonomine savo savivaldybių situacija.
„Ten, kur pokyčių tarybose ar mero kėdėse nėra, irgi signalizuoja, kad dauguma gyventojų buvo patenkinti tais ekonominiais pokyčiais, kuriuos stebėjo pastaruosius ketverius metus“, - teigė N. Mačiulis.
„Rinkimai taip rodo (kad gyventojai didžiuosiuose miestuose buvo patenkinti - ELTA). Dėl Panevėžio dar sunku kažką pasakyti, bet kituose miestuose, panašu, kad taip“, - pridūrė M. Jastramskis.
ELTA primena, kad pirmajame Savivaldos rinkimų ture buvo išrinkti 19 merų. Mero postą išlaikė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Šiaulių miesto - Artūras Visockas, Druskininkų - Ričardas Malinauskas, Kauno miesto - Visvaldas Matijošaitis, Akmenės rajono - Vitalijus Mitrofanovas, Šalčininkų rajono - Zdzislav Palevič.
Po pirmojo turo Vilniaus miesto mero rinkimuose laimi dabartinis meras Remigijus Šimašius, Klaipėdos mieste pirmajame ture geriausiai pasirodė dabartinis meras Vytautas Grubliauskas, Panevėžio mieste lyderio pozicijas po pirmojo turo taip pat užima dabartinis meras Rytis Mykolas Račkauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse14
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą3
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą11
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų5
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...