- Monika Grigutytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Bendrosios Lietuvos išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) pernai sudarė 1 proc. BVP. Vertindami šiuos duomenis ekspertai sutinka, kad lėšų, skiriamų MTEP, didėjimas yra džiuginantis, tačiau pažymi, kad itin svarbu nukreipti jas tinkama linkme, kad vykdomi tyrimai būtų prasmingi ir sukurtų kuo didesnę vertę bei grąžą visuomenei.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis Eltai teigė, kad MTEP skiriamų išlaidų augimo tendencija Lietuvoje yra džiuginanti, tačiau šalis šiuo rodikliu vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų ES valstybių.
„(Išlaidų, skiriamų MTEP – ELTA) augimo tendencija yra džiuginanti. Visgi Lietuvoje net ir po tokio augimo įmonių, universitetų ir valstybės išlaidos tyrimams ir eksperimentinei plėtrai tesudaro mažą (BVP) dalį, lyginant su pažangiausiomis ES šalimis. Mes pagal šį rodiklį esame vieni paskutiniųjų, tad tikrai yra kur pasistiebti ir į ką lygiuotis“, – teigė ekonomistas, pridurdamas, kad visgi lėšų, skiriamų moksliniams tyrimams, augimas turi būti ir natūralus, o tyrimais sprendžiamos problemos – realios.
Tendencija, jog į mokslinius tyrimus šiuo metu daugiausia investuoja privatus sektorius ir mokslo institucijos, anot ekonomisto, yra sveikintina, o šių segmentų bendradarbiavimas dažniausia atveda prie geriausių rezultatų.
Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija.
„Tai, kad daugiausia investuoja įmonės, o ne valstybė, yra sveikintina tendencija. Būtent mokslo institucijos, universitetai ir privatus sektorius apjungdami jėgas turėtų daugiausia investuoti į tyrimus, jų komercializavimą, pritaikymą gyvenimiškų problemų sprendimui ar vartotojų poreikių tenkinimui. Dažniausiai būtent privataus sektorius įmonės, bendradarbiaudamos su mokslo institucijomis, pasiekia geriausių rezultatų“, – tikino jis.
N. Mačiulis pažymi, kad nors moksliniai tyrimai ne visuomet gali garantuoti konkrečius rezultatus, tai neturėtų sustabdyti nuo investicijų į šią sritį.
„Visi investuodami į eksperimentinius tyrimus puikiai supranta, kad ne visuomet jais yra sprendžiama labai konkreti problema iš anksto žinant, kad tyrimo išvados prives prie problemos sprendimo. Labai dažnai eksperimentiniai tyrimai pareikalauja daug išlaidų, kurios nebūtinai duoda labai konkrečius rezultatus (...). Visgi dažnai kažkokio rezultato negavimas savaime irgi yra rezultatas, nes tai parodo, kad galbūt tam tikroje srityje nebereikia papildomų tyrimų“, – sakė jis.
„Investicijos (į MTEP – ELTA) ne visuomet iš karto duoda grąžą, ir ne visuomet duoda garantuotą grąžą, bet tai nereiškia, kad tam nereikia skirti lėšų. Dažnai tie moksliniai tyrimai, kurie pasiteisina, gali duoti labai netikėtų rezultatų ir labai didelę tiek finansinę grąžą, tiek grąžą visuomenei“, – tikino N. Mačiulis.
Tuo tarpu Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad iki šiol įmonės susiduria su sunkumais bandydamos įrodyti, jog atliekamas vienas ar kitas tyrimas yra mokslinis, dėl to dažnai atliekamų mokslinių tyrimų net nedeklaruoja.
Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus.
„Vystydami mokslinius tyrimus galime atrasti ypatingų nišų ir dar labiau padidinti savo konkurencingumą ar sumažinti kaštus. Visgi problema, kuri egzistavo visą laiką – įrodyti, kad tai, jog atliekamas darbas yra mokslo tiriamasis darbas yra pakankamai sudėtinga ir labai dažnai įmonės tiesiog nedeklaruoja, kad jos vykdo mokslo tiriamąjį darbą. Lietuvoje iš tiesų labai palanki finansinė terpė moksliniams tyrimams atlikti, (...) gaunama labai palanki pelno mokesčio lengvata“, – teigė ji.
Vertindama, ar dabartinis Lietuvos ateities ekonomikos DNR planas prisidėtų prie MTEP segmento vystymo, R. Skyrienė teigė plane apskritai pasigedusi platesnių galimybių verslui.
„(DNR plane matyti – ELTA) daugiau valstybės sektoriaus projektų, įžvelgiu mažiau galimybių verslui. Todėl truputį neramu, norėtųsi, kad arba verslas būtų aktyvesnis, arba valstybė neskubėtų ir normaliai parengtų kryptis, kuriose tikrai būtų galima sulaukti proveržio ir būtų sukuriama kuo didesnė grįžtamoji vertė“, – Eltai sakė ji.
R. Skyrienė pažymėjo, kad sektoriai, į kuriuos vertėtų investuoti yra biotechnologijos, inžinerija bei atsinaujinanti energetika.
„Bandėme panagrinėti, kokie sektoriai galėtų būti patys tinkamiausi ir išskyrėme keletą patraukliausių. Visų pirma – biotechnologijos: jos ir atsiperka, ir sukuria didelę vertę. Nors pats sektorius nėra didelis, bet valstybės ambicijos didelės – šiame sektoriuje siekiama sugeneruoti net iki 5 mlrd. eurų.
Kitas sektorius – inžinerinė pramonė. Ji jau seniai aptariama kaip perspektyvi ir Lietuvoje puikiai išvystyta, tačiau norisi didesnės pridedamosios vertės ir aukštesnio lygio. Taip pat atsinaujinančios energetikos potencialas dabar yra didžiulis“, – Eltai sakė ji.
R. Skyrienė taip pat pridūrė, kad MTEP idealiu atveju turėtų būti skiriami bent 3 proc. nuo BVP, tačiau pažymėjo, kad „tai yra didžiuliai pinigai, tad nežinia, kada mes tai pasieksime“.
MTEP darbams buvo skirta 483,9 mln. eurų, rodo Statistikos departamento duomenys. MTEP išlaidos, palyginti su 2018 metais, padidėjo 13,5 proc.
Remiantis išankstiniais BVP duomenimis, bendrosios Lietuvos išlaidos MTEP sudarė 1 proc. BVP (2018 metais – 0,94 proc.).
2019 metų daugiausia išlaidų patyrė verslo įmonių sektorius – 208,5 mln. eurų arba 43 proc. visų MTEP išlaidų, aukštojo mokslo sektorius – 176,8 mln. eurų (36,5 proc.) ir valdžios sektorius – 99 mln. eurų (20,5 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...