- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad Vilniaus atlyginimų atotrūkis nuo regionų yra ilgalaikė tendencija, kuri užprogramuota tik didėti.
„Tai ilgalaikė tendencija, vis tik atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų nėra trumpalaikis reiškinys, nes Vilniaus konkurencingumas yra gerokai didesnis. Natūralu, kad darbo rinka čia yra daug efektyvesnė, sutraukianti tiek profesinį potencialą iš visos Lietuvos, taip pat ir aukštosios mokyklos čia yra ta kalvė, kuri paruošia darbo jėgą. Atitinkamai tiek darbdavių, tiek pačių darbuotojų tarpusavio konkurencija garantuoja, kad darbo užmokesčio tempas sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose auga sparčiau nei periferijoje“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, atlyginimų augimas sostinėje turi didesnį potencialą nei regionuose.
„Tiesa ta, kad pastaraisiais metais pakankamai reikšmingai buvo kelta minimali mėnesinė alga, kuri augimo tempą palaikė kituose regionuose ir neleido labai tam atotrūkiui išsiplėsti. Vis tik Vilnius turi orientaciją į aukštesnę pridėtinę vertę kuriančias veiklas, yra jau tarptautiniu mastu matomas ekonominis centras, tad natūralu, kad atlyginimai čia turi aukštesnį augimo potencialą nei kituose Lietuvos miestuose“, – sakė ji.
Analitikės vertinimu, karantinas buvo netipinis išbandymas visiems verslams, tačiau labiausiai palietė tuos, kurie sunkiau prisitaikė prie nuotolinio darbo.
„Regioniniu pjūviu vertinant, Vilniuje koncentruojasi technologijų įmonės, aukštą pridėtinę vertę kuriančios veiklos, kurios daug lengviau technologiškai pritaikė savo veiklą prie karantino iššūkių ir nuotolinį darbą daug greičiau įsidiegė. Tuo metu periferijoje yra daugiau pramoninė, gamybos veikla, kur yra būtinas kontaktas tiek su procesu.
Regioninę atskirtį linksniuoja daugybė Vyriausybių viena po kitos, ir ta atskirtis yra užprogramuota didėti.
Operacinių iššūkių, natūralu, gamybos įmonėms yra gerokai daugiau. Jos pirmiausia turėjo susitvarkyti su likvidumo krizės iššūkiais, finansinių srautų išlyginimu ir užtikrinimu, tai galimybių kelti atlyginimą tikrai buvo gerokai mažiau. Įmonės labiau rūpinosi apskritai savo veiklos tęstinumu ir darbo vietų išlaikymu, nei galvojo kaip motyvuoti darbuotoją didesniu atlyginimu“, – sakė ekonomistė.
I. Genytės-Pikčienės vertinimu, šiemet daug priežasčių atlyginimų augimui neturėtų būti.
„Visiems šiems metams ši rizika, nerimas ir neapibrėžtumas išliks. Natūralu, kad potencialo atlyginimams kilti daug nebus. Jei skirtume atlyginimų augimo tempus pagal viešojo ir privataus sektoriaus kategorijas, tai atlyginimai auga daugiausia viešajame sektoriuje. Privačiame sektoriuje atlyginimų augimas lėtėja. Pandeminė ekonominė krizė dar tikrai nesibaigia ir neapibrėžtumo yra labai nemažai“, – Eltai sakė ekonomistė.
Jos teigimu, regioninė atskirtis šiuo metu yra užprogramuota didėti.
„Regioninę atskirtį linksniuoja daugybė Vyriausybių viena po kitos, ir ta atskirtis yra užprogramuota didėti. Regioniniu pjūviu Lietuva yra pakankamai įvairi, ir regionai turi savo konkurencinių pranašumų, tiesiog trūksta ambicijų jais pasinaudoti tam tikrose srityse. Labai atsiremia daug klausimų į švietimo, darbo jėgos užtikrinimą. Ateinantys išorės investuotojai pirmiausia kelia klausimus, ar užteks darbo jėgos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) antrą ketvirtį Vilniaus regione buvo 1556,9 euro ir, palyginti su pirmu ketvirčiu, padidėjo 0,9 proc.
Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1273,4 euro ir per ketvirtį išaugo 1,5 proc.
Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų antrą ketvirtį sudarė 284 eurus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...