- Valdas Pryšmantas, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aukštos infliacijos veiksniai liudija apie jos mažėjimą, tačiau mažesnių kainų vartotojams dar teks palaukti, sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Anot jos, apie infliacijos mažėjimą signalizuoja tarptautinėse rinkose pingančios žaliavos ir mažėjantys tiekimo grandinių trikdžiai.
„Stebint tarptautinę aplinką lyg ir matome, kad infliacijos tolesniam kilimui erdvės tikrai nėra daug, praktiškai jos nėra, tačiau iki galutinio vartotojo dar tie impulsai neatkeliavo“, – antradienį pasaulio ir Lietuvos makroekonomikos apžvalgoje sakė įmonės „INVL Asset Management“ ekonomistė.
INVL prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 19 proc., o kitais metais – 5 procentus.
Ekonomistės teigimu, pagrindinė aukštos infliacijos priežastis yra energetinių išteklių augimas, tačiau dujų ir elektros kainos tarptautinėse rinkose pastaruoju metu mažėja. Ji neatmeta, kad kitų metų pradžioje ištuštėjus dujų saugykloms Europoje jos vėl gali brangti.
„Tą problemą, kurią sprendėme visus šiuos metus – dujų saugyklų užpildymą – mes ją turėsime ir kitais metais. Natūralu, nes energetinė transformacija negali įvykti labai greitai, tą pereinamąjį laikotarpį dujos mums gali būti brangios dėl įvairių problemų (...). Yra trikdžių, kurie yra rizikos židiniai, galintys išbalansuoti rinką“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Jos teigimu, aukšta infliacija artimiausiu metu gali lemti aukštesnes palūkanų normas, kurias didina centriniai bankai, siekdami pažaboti spartų kainų augimą.
„Tiek šiapus, tiek anapus Atlanto metinės infliacijos rodikliai vis dar yra dideli, tai kelia nemažai nerimo centriniams bankams. Infliacija yra kertinis kompasas centrinių bankų pinigų politikai, šiuo atveji šis kompasas rodo rimtą problemą, dėl to centriniai bankai yra priversti imtis tradicinių priemonių, kad pažabotų infliaciją“, – kalbėjo ekonomistė.
I. Genytė-Pikčienė prognozuoja, kad šių metų Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,7 proc., tačiau kitąmet, anot jos, Lietuvos ūkis slystels į negilią 0,5 proc. recesiją. Pavasarį ji prognozavo, kad šalies BVP augs 1,3 proc.
Pasak analitikės, šalies ūkį į priekį traukė pandemiją gana gerai išgyvenusi pramonė, informacinės technologijos, nekilnojamojo turto operacijos ir statybos, tačiau ne visiems sektoriams pavyks taip sėkmingai išgyventi dabartinę energetinę krizę.
„Aišku, žvelgiant į ateities perspektyvą, situacija neatrodo taip šviesiai. Energetikos krizė veikai ir mūsų eksportuotojų konkurencingumą, sąnaudų eilutėse energetikos kainos išauga kartais, reikia pergalvoti daug ir stipriai savo veiklą, norint išlikti konkurencingu kitų šalių atžvilgiu. Pramonei atkartoti sėkmės istoriją, kurią stebėjome per pandemiją gal ir nepavyks, laukia šiek tiek vangesnė fazė“, – sakė ekonomistė.
Jos manymu, eksporto apimtis kitais metais gali sumažėti ir dėl galimo ekonomikos susitraukimo Vokietijoje – pagrindinėje Lietuvos eksporto rinkoje.
„Mūsų kertinė eksporto rinka Vokietija ne tik kad neaugs, šiai ekonomikai prognozuojamas netgi susitraukimas“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje kilusi baimė, kad agresorių kaimynystė atbaidys užsienio investuotojus Lietuvoje, nepasitvirtino, tai liudija „Investuok Lietuvoje“ pirmojo 2022 metų pusmečio duomenys, kurie nėra mažesni už pernykščius, pastebi ekonomistė.
„Tikrai tų rizikų būta daug, bet smagu pastebėti, kad pirmąjį šių metų pusmetį pagal „Investuok Lietuvoje“ pritrauktų investicijų apimtys vis dar pakankamai reikšmingos. Tiek pačių projektų apimtys, tiek sukurtų darbo vietų skaičius nenusileidžia pernykštiems rezultatams ir viršija 2020 metų rodiklius. Tai geras, palankus ir tinkamas signalas. Perspektyvos, kaip šalies, yra pakankamai šviesios“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų3
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.2
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių11
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Ką daryti, jei suplyšo pinigai?2
Lietuva su euru gyvena jau devynerius metus, tačiau litų gyventojai vis dar turi. Juos į Lietuvos banko (LB) kasas iškeisti atneša kasdien. Litų atnešantys tautiečiai pasakoja jų radę paslėptų, pavyzdžiui, užuolaidų karnizų va...
-
EK pritaria alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui1
Ekonomikos komitetas pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui atlaisvinti alkoholio prekybos taisykles mugėse, parodose ir masiniuose renginiuose. ...
-
Ekonomikos komitetas pritaria įstatymų pakeitimams, kurie leis didžiosioms gamybos įmonėms greičiau įsikurti Lietuvoje2
Trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetas pritarė teikiamiems Ekonomikos ir inovacijų ministerijos tiekiamiems Investicijų įstatymo pakeitimo projekto ir lydintiesiems įstatymų pakeitimams, kurios leistų didžiosioms gynybos pramonės bendrovėms greiči...
-
Viceministrė: karinių gamyklų statyboms reikalingas tam tikras slaptumas2
Seimui skubiai svarstant įstatymo pataisas, kurios leistų neinformuoti visuomenės apie kai kuriuos gynybos pramonės gamyklų statybų procesus, ekonomikos ir inovacijų viceministrė sako, kad atsisakyti dalies informavimo procedūrų reikia dėl slaptumo....
-
J. Sabatauskas: nauju elektrinių paspirtukų reglamentavimu parodėme, kad nenorime spręsti problemų5
Socialdemokratas Julius Sabatauskas teigia, kad šiais metais įsigaliojęs elektrinių paspirtukų naudojimo reguliavimas neišsprendė problemos, kai mikrojudrumo priemonės naudojamos netinkamai ir kelia pavojų žmonių saugumui. Anot jo paspir...