Ekonomistė: per 30 metų Lietuva padarė didelę pažangą, bet dar yra nemažai iššūkių

Lietuvai minint 30-ąsias sausio 13-osios metines, turto valdymo bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad šaliai per šiuos metus pavyko padaryti didelę pažangą, tačiau reikia spręsti iššūkius dėl socialinių klausimų, švietimo ir ekonomikos transformacijos.

Kaip Eltai sakė ekonomistė, tiek narystė Europos Sąjungoje, tiek saugumo garantas, kurį šalis gavo įstojusi į NATO, paklojo rimtus pamatus ir šalis stipriai priartėjo prie brandžių Vakarų valstybių. Tuo metu krizės, anot jos, užgrūdino šalies ekonomiką.

„Lietuva buvo tarp labiausiai nukentėjusių valstybių nuo didžiosios finansinės krizės 2009 metais, taip pat 2014 metais mes buvome tie, kuriuos labiausiai paveikė geopolitinis konfliktas ir Rusijos embargo priemonės. Iššūkiai buvo labai rimti, bet išbandymai, panašu, užgrūdino mūsų ekonomiką ir kiekviename jų mūsų verslas demonstravo sugebėjimą persiorientuoti, prisitaikyti, susimobilizuoti, greitai atsigauti ir demonstruoti lankstumą“, – Eltai sakė I. Genytė-Pikčienė.

Iššūkiai buvo labai rimti, bet išbandymai, panašu, užgrūdino mūsų ekonomiką ir kiekviename jų mūsų verslas demonstravo sugebėjimą persiorientuoti, prisitaikyti, susimobilizuoti, greitai atsigauti ir demonstruoti lankstumą.

Pasak jos, pastaroji koronaviruso krizė taip pat parodė savotišką visuomenės brandą, kai sprendimai buvo priimami ne vien siekiant naudos sau.

„2008 metų krizės akivaizdoje matėme, kad verslas vis dar galvojo apie save, buvo daugybė asmeniniai naudai reikiamų sprendimų.  Dabar matėme, kad vyko bendravimas tarp tiekėjų ir pirkėjų, buvo stengiamasi išlikti kartu ir išlaikyti visą pridėtinės vertės grandinę. Tikrai per tuos 10 metų pakilome į gerokai aukštesnį lygį ir socialinės atsakomybės momentas vis labiau ryškėja ir artina mus prie Vakarų ir Šiaurės šalių ekonominio lygio“, – teigė ekonomistė.

Tačiau ekonomistė sakė, kad reikia susitelkti į iššūkius: socialines ir švietimo problemas.

„Vis dar pakankamai ryškios socialinės, skurdo problemos senatvės amžių pasiekusiuose visuomenės segmentuose, taip pat vienišų tėvų, auginančių vaikus, socialinės problemos“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

„Kalbant apie švietimą, mūsų vaikų baigiamųjų egzaminų rezultatai arba rodikliai įvairiuose tarptautiniuose palyginamuosiuose testuose yra išties prasti ir prastėjantys. Švietimas yra tokia sritis, kurios grąžą matysime tolesnėje ateityje ir yra neramu, kad dalis jaunų žmonių negauna pamatinių įrankių savo ateičiai kurti. Jeigu žiūrėtume į brandos rezultatus, yra savivaldybių, kur brandos egzaminų vidurkiai nesiekia net 40 balų iš 100. Tai yra labai liūdni skaičiai ir tai parodo, kad tose savivaldybėse švietimo procesas yra tiesiog imitacija“, – teigė ekonomistė.

Kalbėdama apie iššūkius ekonomikoje, I. Genytė-Pikčienė sakė, kad Lietuva turės išgyventi tam tikrą struktūrinį virsmą, nes kol kas Lietuvoje vyrauja tradicinės ekonominės veiklos, kurios ilguoju laikotarpiu susidurs su tam tikrais išbandymais.

„Lietuvoje augant darbo užmokesčiui tokiais tempais, kokius stebėjome pastaruosius keletą metų, toms veikloms bus išties sudėtinga konkuruoti tarptautinėse rinkose, ypatingai su tokiais prekių tiekėjais kaip Ukraina, tolimųjų Rytų valstybės. Čia mums taip pat reikės transformacijos, reikės didinti aukštą pridėtinę vertę kuriančių verslų dalį ekonomikoje, kad darbo kaštų spaudimas, darbo užmokesčio kilimas mums nebūtų toks baisus“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.

Tuo metu tradicinės veiklos, pasak jos, turės investuoti į technologinius sprendimus, automatizaciją, robotizaciją, kad pakankamai stipriai padidintų savo našumą.

Pasak ekonomistės, gera žinia, kad Lietuvai pavyko pritraukti investicijų iš užsienio, kurios padeda šią transformaciją paspartinti, nes verslai atsiveža naujas technologijas, naujus verslo valdymo principus, vakarietišką požiūrį.

„Visa tai yra irgi labai gera mokykla tiek mūsų vadovams, kuriuos vietoje samdo, tiek ir atitinkamai darbuotojams, kuriuos samdo tuos kompanijos. Tokie darbuotojai ilgainiui tampa gerokai konkurencingesni darbo rinkoje ir jiems atsveria visiškai kitos galimybės. Reikėtų šią tendenciją išlaikyti ir tam mes privalome kaip šalis sukurti itin palankias sąlygas tiek vietos, tiek ateinantiems verslams“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Tapome tarptautinio lygio sukčiais. „Atsakovai („Vlantana Norway“ ir generalinis direktorius Vladas Stončius jaunesnysis, red. pastaba) šiurkščiai piktnaudžiavo pažeidžiama ieškovų pozicija ir ilgą laiką sistemingai pažeidinėjo pagrindines darbuotojų teises. Iš viso to matyti plačiai paplitęs socialinis dempingas.“ Ieškovams atstovaujanti įmonė aprašo „aiškiai baime paremtą režimą“, kai darbuotojams buvo daromas spaudimas, jais buvo manipuliuojama. Vairuotojai tvirtina turėję prieš įdarbinimą pasirašyti prašymą atleisti iš darbo savo noru, bet be datos. Prašymai buvo parengti norvegų kalba – kalba, kurios nė vienas vairuotojas nemokėjo ar nesuprato. Jų nuomone, jiems taip pat buvo daromas spaudimas laužyti vairavimo ir poilsio laikotarpių taisykles. Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.

ogi

ogi portretas
kaip nepadare padare ir dar kaip uzsidejom euroapinasri isileidom nato ir atsikratem /runkeliais/ pasiunte juos monarhams subiniu sluostyt isardem visa pramone kolukius isskerdem galvijus supjaustem laivus sugriovem ignalina atidavem mazeikius nusipyrkom duju terminala pardavem alyta ir dar D kt problemu likusiems kuriuos teise galabijo ir czv kaleime kurio /nebuvo/ bet MM sumokejo tai kokiu dar privalumu reikia jei ir litas nemusu ir bankai tai swedbergsorosinis tai gal gana;;;;;;;;;
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių