- Ieva Vidūnaitė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiausias Lietuvos ateities iššūkis – didinti pridėtinę vertę, siekiant į šalį pritraukti stambių įmonių investicijas, nes kuo didesnė įmonė, tuo daugiau pridėtinės vertės ji sukuria, sako „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Čia yra toks mitas, kad reikia kuo daugiau smulkaus ar vidutinio verslo. Šiaip nelabai reikia, nes jis dažniausiai būna neefektyvus. Jo reikia tik tam, kad jis išaugtų į didesnį verslą“, - „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ sakė Ž. Mauricas.
Anot jo, ambicija turi būti tokia, kad Lietuvoje veiktų daug didelių ir efektyvių įmonių tiek iš užsienio, tiek ir augančių šalies viduje.
Komentuodamas atlyginimų lygį šalyje, Ž. Mauricas sakė, kad atlyginimai Lietuvoje, lyginant su kitomis ES valstybėmis, yra santykiniai mažesni, nes bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, atitenkanti dirbantiesiems, yra viena mažiausių visoje ES.
„Pavyzdžiui, transporto sektoriuje atlyginimai yra gerokai mažesni negu kitose Vakarų Europos valstybėse, nes nemaža dalis darbo užmokesčio yra mokama kaip komandiruotpinigiai (...). Kita priežastis yra mažmeninės prekybos sektorius, kur atlyginimai tikrai galėtų būti gerokai didesni, lyginant su pridėtine verte, ir taip yra dėl to, kad pigios darbo jėgos pasiūla yra pakankamai didelė ir derybinės galios yra mažos. Trečia priežastis yra susijusi su pramone“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais.
Jo teigimu, pramonė vis dar didele dalimi yra paremta pigia darbo jėga, ir todėl atlyginimai, lyginant su pridėtine verte, yra mažesni. Jeigu Lietuvos įmonės būtų aukštųjų technologijų, turėtų daug inžinierių, mokslininkų, kurie uždirbtų didelius atlyginimus, tada ir bendras atlyginimų lygis būtų didesnis.
„Reikia keisti pramonės struktūrą, pritraukti investicijų, aukštų technologijų, ir vykdyti inovacijų tyrimus čia, Lietuvoje, kad tie atlyginimai būtų paaugtų. Jeigu didžioji dalis dirbančiųjų dirbs kaip aptarnaujantis personalas, atitinkamai ir atlyginimai bus maži“, - sakė „Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas.
Jis pažymėjo, kad reikia pereiti laipteliu aukštyn ir tapti kūrėjais, inovatoriais, inžinieriais, mechanikais tam, kad bendras atlyginimų lygis pakiltų.
Komentuodamas šalies ekonomikos augimą, kuris šių metų pirmąjį ketvirtį buvo 3,09 proc., lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu, Ž. Mauricas teigė, kad nereikia užmigti ant laurų, nes reikia suvokti, kad didžioji dalis augimo pastaruosius metus atėjo iš vidaus vartojimo ir spartesnio darbo užmokesčio augimo, ir tai gali sudaryti iliuziją, kad toks augimas bus ir toliau.
„Ir ypatingai kalbant apie viešuosius finansus. Pažadai pakelti gydytojų, mokytojų atlyginimus iki ES vidurkio per 3-4 metus turi labai didelę tikimybę būti neištesėti dėl finansų trūkumo. (...) Anksčiausiai, kada galėsime pasivyti ES vidurkį, tai labai geru atveju tą pavyks padaryti 2030 metais“, - teigė Ž. Mauricas.
Dar realesnis terminas, pasak jo, vis dėlto yra 2035 metai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą1
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia1
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą2
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams1
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą8
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...