- Valdas Pryšmantas, Giedrius Gaidamavičius/BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vis dar teigiama mėnesio ir gana aukšta metinė infliacija Lietuvoje yra fenomenas, sako ekonomistas Rytis Krušinskas. Tuo metu ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad metinė infliacija mažėja ir jos išraiška nebegąsdina taip, kaip anksčiau.
„Mane tai stebina, kalbant apie mėnesinę infliaciją norėtųsi pamatyti skaičių su brūkšnelio ženklu prieš jį, o metinė infliacija 18 proc., lyginant jau su aukštesnėmis kainomis. Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta“, – BNS trečiadienį sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkas R. Krušinskas.
Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad besitęsiantį metinės infliacijos mažėjimą lemia palyginamosios bazės efektas.
„Metinės infliacijos pagrindinės priežastys yra bazės efektas, nes pernai pirmą pusmetį labai stipriai brango tiek prekės, tiek paslaugos. Prisiminkime, kad prekių ir paslaugų krepšelio kainos pakildavo vidutiniškai po du procentus per mėnesį“, – BNS teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Natūralu, kad atsispyrus nuo tokios vis didėjančios kartelės, ta procentinė infliacijos išraiška palaipsniui mažėja ir bent jau jos išraiška skaičiais nebegąsdina taip, kaip anksčiau“, – pridūrė ji.
R. Krušinsko manymu, kainų augimas išlieka dėl vis dar gana aukšto vidaus vartojimo, eksporto apimčių.
„Paskutinių metų skaičius rodo, kad mes ir toliau vis dar augame. Kyla labai paprastas klausimas – kieno sąskaita? Mes turime tą patį vidaus vartojimą, eksportas, nors girdime, kad Vakarų rinkos lėtėja. Įdomu, kurioje vietoje tas mechanizmas pradės gesti“, – kalbėjo R. Krušinskas.
Mane kaip akademiką toks fenomenas domina, bet kaip vartotoją tai erzina, nes kažkada turėtų būti tas augimo sustojimas, kainos turėtų bent stabilizuotis, o mes matome, kad plataus vartojimo prekės vis dar brangsta.
Jo nuomone, aukštos kainos taip pat gali laikytis dėl inercijos.
„Yra didelė inercija, kai įsivažiuojame, o stabdymas nėra labai norimas. Duosiu pavyzdį: kuro kainos labai greitai kyla, kai pabrangsta nafta, bet jai atpigus kainos labai lėtai leidžiasi. Man yra tam tikrų panašumų su šiuo procesu“, – kalbėjo R. Krušinskas.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad nemažėjančią mėnesio infliaciją palaiko pernykštis nestabilumas, elektros ir kietojo kuro kainų augimas.
„Aišku, tai irgi galbūt yra dar vis liekamieji pernykščių nestabilumų, disbalansų, energetikos krizės reiškiniai, nes būtent elektros energijos kainų padidėjimas vasarį, taip pat įvairių kuro, kietojo kuro kainų padidėjimo efektas įkrito į vasario mėnesį“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, nerimą kelia su praėjusių metų energetikos krize susijęs daržovių brangimas.
„Matome, kad daržovės labai stipriai pabrango, ir ši tendencija stebima ne tik Lietuvoje (...) Tai yra pasekmė apie, kurią kalbėjo Vakarų šalių daržovių augintojai rudenį. Jie įspėjo, kad dėl aukštų energetikos kainų šiltnamių verslas tampa nerentabilus, nekonkurencingas ir, matyt, susidarė tam tikri daržovių deficitai, kurie ir veja tas kainas aukštyn“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistė mano, kad šiemet sulauksime ir mėnesio defliacijos, tačiau kada, neįvardijo.
Metinė infliacija Lietuvoje vasarį – palyginti su pernai vasariu – siekė 18,7 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra.
Mėnesio infliacija – vasarį, palyginti su sausiu – siekė 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija (12 paskutinių mėnesių, palyginti su ankstesniais 12 mėnesių) buvo 20,7 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...