- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Centrinis Bankas (ECB) vėl kelia palūkanų normas. Ir toks kėlimas žada būti tikrai ne paskutinis šiais metais. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.
– Kiek, jūsų manymu, šiemet dar kils palūkanų normos?
– Palūkanos normos turėtų padidėti ketvirčiu procentų. Metams laiko nuo 100 tūkst. eurų, tai prideda žmogui apie 250 eurų išlaidų papildomai. Reikia pastebėti, kad šiais metais prognozuojami dar trys žingsniai po 0,25 proc. Ir palūkanų norma metų gale gali siekti ir 4,25 proc.
– Tai kur ta pabaiga? Kiek dar įmanoma didinti palūkanų normas?
– Kur pabaiga? Turbūt reikėtų žiūrėti už Atlanto. JAV užvakar indikavo, kad padidinus paskutinį kartą po 0,25 proc., t. y. pakėlus palūkanas iki 5,25 proc., greičiausiai bus sustota. Europa paprastai vėluoja apie šešis mėnesius. Tad galima sakyti, kad galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Koks galutinis skaičius laukia galutinėje stotelėje ir kiek ilgai išliks tokios aukštos palūkanos?
– Manau, laikysis panašiai tiek pat laiko, kiek ir JAV. Paprastai palūkanos aukštame lygyje išlieka nuo metų iki dviejų. Na, o tas skaičius bus apie 4,5 proc. Plius, minus. Tai – viršutinė riba, kuri turėtų padėti sureguliuoti infliaciją.
Galbūt metų pabaigoje pasieksime 4,2 ar 4,5 proc. Iš tiesų tai gali būti palūkanų kėlimo pabaiga.
– Jau dabar gyventojai skundžiasi, kad paskolų „kupra“ tik didėja. Kur ta riba, kai gyventojai nebegalės padengti savo įsipareigojimų? Ar augančios palūkanos neišaugins ir „blogų“ paskolų portfelį?
– Šiuo momentu „blogų“ paskolų yra mažai. Padeda padidėję atlyginimai. Be abejo, žmonės, kurie neteko darbo, jiems iškilo didelė problema, nes padidėjusios palūkanos skaudžiai kanda. Tikėtina, kad padidės tokių „blogų“ paskolų. Vaizdžiai kalbant, yra ir savotiškas tikslas sumažinti žmonių lūkesčius tam, kad mažėtų išlaidos ir infliacija trauktųsi. Tas gydymo procesas iš tiesų yra skausmingas. Ir jis, visų pirma, veikia nekilnojamojo turto rinką. Matome kritusią paklausą.
– Keliant palūkanas bandoma pažaboti infliaciją. Nors ji sulėtėjo, bet jis tiek auga. Ar gali taip būti, kad tas palūkanų kėlimas infliacijos jau nebeveikia? O gal, priešingai, reikėtų dar drastiškiau padidinti palūkanas?
– Jeigu drastiškai jos būtų pakeltos, turėtume tokį efektą, kaip rankinio stabdžio įtempimas, kuris staigiai sustabdytų ekonomiką ir tektų ilgai laižyti žaizdas. Tuo tarpu toks laipsniškas palūkanų normų kėlimas leidžia ECB priiminėti sprendimus stebint, kaip į viską reaguojama. Tikrai netiesa, kad į palūkanų kėlimą infliacija nereaguoja. Mes matėme infliacijos šuolį dar praėjusiais metais – judėjimą link 10 proc. Šiandien ji Europos Sąjungoje yra 7 proc. Stabdymas vyksta. Tiesiog nenorima stabdyti labai greitai, nes tai sukeltų kitas problemas, kurias reikėtų spręsti, pavyzdžiui, – gaivinti ekonomiką. Tad nuoseklus darbas duoda rezultatų. JAV – puikus pavyzdys, kur beveik iki 10 proc. šoktelėjusi infliacija jau nusileido iki 5 proc. Jiems pavyko suvaldyti situaciją.
– Ar diržų veržimasis jau prasidėjo, ar bus dar skausmingiau?
– Manau, kad Lietuvoje mes gyvename pakankamai gerai. Lėtas diržo veržimasis vyksta, bet nedrastiškai. Žmonės, kurie turi darbus, iš tikrųjų gali aptarnauti savo paskolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių10
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...