- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB bankui pagerinus šių metų Lietuvos bendrojo vidaus augimo (BVP) prognozę nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., banko ekonomistas sako, kad išankstiniai BVP duomenys parodė, kad Lietuvos ekonomikai antrą ketvirtį karo Ukrainoje įtaka buvo mažesnė, negu prognozuota. Be to, trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomiką teigiamai veikia grūdų ir rapsų derlius. Visgi rudenį ir žiemą labiausiai veiks energetikos kainos.
„Grūdinių kultūrų derliaus nuėmimas eina į pabaigą, tai galima sakyti, kad derlius bus 10 proc. didesnis nei prieš metus arba net šiek tiek daugiau. Tai trečio ketvirčio rezultatui daro teigiamą įtaką“, – antradienį prognozių pristatyme sakė Tadas Povilauskas.
Tačiau neigiamos įtakos turi pramonės, mažmeninės prekybos rezultatai. Pasak jo, trumpuoju laikotarpiu pramonės tendencijos yra labiau neigiamos, mažmeninės prekybos nuosmukis tęsis ir antrąjį pusmetį. Jis taip pat perspėjo, kad infliacijai viršijant pajamų augimą, realus vartojimas Lietuvoje pradės kristi.
2023 metais bankas prognozuoja, kad BVP augimas sulėtės iki 0,5 proc., kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas.
„Esame stipriai sumažinę prognozę, manau, tą darys ir oficialios Lietuvos institucijos. Jei žengsime į kitus metus kritimo tempu, veiks ir bazės efektas. Tikėtis gražaus skaičiaus kitais metais pakankamai sudėtinga“, – sakė T. Povilauskas.
Jis daro prielaidą, kad ir trečio, ir ketvirto ketvirčio BVP pokyčiai bus neigiami (kaip ir antro ketvirčio), todėl Lietuva neišvengs techninės recesijos. Kadangi daugelio svarbiausių eksporto partnerių ekonomika paskutinį šių metų ir pirmą kitų metų ketvirtį smuks, tai darys neigiamą įtaką ir Lietuvos ūkio pokyčiams kitų metų pirmą pusmetį.
Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad didžiausios įtakos Lietuvos ekonomikai rudenį ir žiemą turės aukštos energetikos produktų kainos.
„Akivaizdu, tos kainos niekur neveda, išskyrus į neigiamus elektros suvartojimo pokyčius, kas pramonei reiškia gamybos mažinimą, paslaugoms – didesnį nuostolį“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak T. Povilausko, dabartinės elektros ir gamtinių dujų kainos artimiausiais mėnesiais ypač prispaus verslą, kurio mokama kaina dažniausiai iškart priklauso nuo kainų biržose.
„Tikėtina vidutinė elektros kaina biržoje rugpjūtį bus labai netoli 500 eurų už megavatvalandę, tai reiškia, kad rugpjūtį vidutinė kaina bus 12 kartų didesnė nei vidutinė 2016- 2019 visų metų kaina. Ką sumokėjai per visus 2019 metus, kai kaina būdavo apie 40 eurų, o dabar beveik – 500 eurų, tai gali už šį rugpjūtį sumokėti tiek, kiek sumokėdavai per visus metus“, – sakė T. Povilauskas.
Pasak T. Povilausko, daugeliui gyventojų didesnių išlaidų, palyginti su rugpjūčiu, už sunaudotą energiją pokyčių nebus iki lapkričio, kai reikės apmokėti pirmąsias sąskaitas už šildymą spalį. Jis atkreipė dėmesį, kad jei valdžia nesiimtų jokių veiksmų, vidutiniškai ateinantis šildymo sezonas būtų iki 90 proc. brangesnis nei prieš metus.
Anot jo, kitas didelis daugeliui gyventojų išlaidų šuolis turėtų būti 2023 metų pradžioje, kai visuomeninio elektros tiekimo kaina gyventojams gali didėti ir dukart, tačiau valstybė kitų metų pirmą pusmetį elektros vartotojams skirs ne mažesnes subsidijas, negu skyrė šių metų antrą pusmetį.
Ekonomistas pabrėžė, kad elektros kainų augimas yra problema visoje Europoje, todėl bendras sprendimas visų Bendrijos narių lygiu turėtų būti rastas per artimiausią mėnesį, kad kainos grįžtų prie „normalesnių lygių“. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad dėl aukštų kainų šalių ekonomikų augimo tempai prognozuojami minimalūs.
„Esant tokioms elektros ir gamtinių dujų kainoms Europoje turbūt kito kelio kaip tik ES šalims nukeliauti iki vadinamosios recesijos nelabai ir yra“, – pridūrė jis.
SEB ekonomistai prognozuoja, kad šiais metais euro zonos BVP augs 2,7 proc., o kitąmet – 0,3 procento.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...