- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai Vilniuje įsteigus Taivaniečių atstovybę, dvišalė Lietuvos ir Taivano prekyba išaugo daugiau nei perpus – daugėjo tiek į salą eksportuojamų, tiek importuojamų prekių, pastebi ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Vis tik, pažymi jis, kartu kyla ir prekybos deficitas – Lietuva Taivanui už prekes sumoka 32 mln. eurų daugiau nei Taivanas Lietuvai.
Ekspertas taip pat sutiko, kad ekonominių ryšių tvirtėjimą lėmė ir šylantys abipusiai politiniai santykiai.
„Panašu, kad Lietuvos ir Taivano politinių santykių sustiprėjimas iš tiesų davė vaisių ir padidino prekybą tarp dviejų šalių į abi puses – auga tiek lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną, tiek Lietuvos importas iš Taivano“, – Eltai komentavo A. Izgorodinas.
Anot ekonomisto, nuo 2021 m. lapkričio, kuomet Vilniuje buvo atidaryta Taivaniečių atstovybė, tarpusavio prekyba, lyginant su fiksuota analogišku laikotarpiu metais anksčiau, išaugo nuo 29,3 mln, iki 46,3 mln. eurų.
„Taigi, augimas siekia 58 proc., arba 17 mln. eurų“, – teigė jis, kartu pabrėžęs, jog statistika atspindi lietuviškos kilmės prekių eksportą be reeksporto bei bendrą importą.
A. Izgorodinas dalijasi statistika: per pirmuosius keturis atstovybės veiklos mėnesius, lyginant su 2020 m. lapkričio–2021 m. vasario prekybos rezultatais, lietuviškos kilmės prekių Taivano verslas pirko 41 proc., arba 2 mln. eurų, daugiau.
Ekonomisto teigimu, lyginamuoju laikotarpiu išaugo 26 prekių grupių eksportas, nors beveik visą augimo dalį sudarė trijų kategorijų produkcija.
„2021 m. lapkritį–2022 m. vasarį, lyginant su 2020 m. lapkričiu–2021 m. vasariu, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Taivaną išaugo 26 eksporto segmentuose – tai yra neblogas rezultatas. Tačiau 90 proc. eksporto į Taivaną prieaugio sudarė trys kategorijos – įvairių chemijos produktų (COVID vakcinų reagentai), medienos, elektros įrangos segmentai“, – tikina A. Izgorodinas.
Jo duomenimis, chemijos produktų pardavimų Taivanui apimtys didėjo 799 tūkst. eurų, medienos – 536 tūkst. eurų, elektronikos – 475 tūkst. eurų.
Ekonomisto vertinimu, 2 mln. eurų eksporto prieaugis nėra didelis.
„Iš kitos pusės, tai yra normalu: 2021 m. Taivanas buvo tik 64-a didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka, todėl didesniam eksporto į Taivaną augimui tiesiog reikia laiko ir įdirbio“, – svarstė ekspertas.
Importo augimas keliskart didesnis nei eksporto
A. Izgorodinas taip pat akcentavo, kad Lietuvos importas iš Taivano jo lygintu laikotarpiu išaugo 61 proc. (15 mln. eurų) – 13 mln. eurų daugiau, nei augo į salą išvežamų prekių apimtys. Tai, konstatuoja ekonomistas, tik liudija, jog Lietuva iš Taivano atsiveža daugiau prekių, nei salai jų parduoda, tad šylantys tarpusavio santykiai kol kas naudingesni Taibėjui.
„Lietuvos prekybos deficitas su Taivanu išaugo nuo -19,5 mln. eurų iki -32 mln. eurų. Tai reiškia, kad kol kas iš dvišalių Lietuvos–Taivano santykių sustiprėjimo labiausiai išlošė Taivanas“, – teigė A. Izgorodinas.
Jo teigimu, atidarius atstovybę labiausiai augo elektronikos prekių ir komponentų (6,2 mln. eurų), metalų (2,1 mln. eurų), transporto priemonių komponentų (1,9 mln. eurų), mašinų bei įrenginių importas (1,2 mln. eurų).
A. Izgorodinas svarstė, kad, esant neigiamam prekybos balansui, tikslinga aktyviau svarstyti, kaip skatinti lietuviškos produkcijos eksportą į šią Tolimosios Azijos salą.
„Lietuva Taivanui už pateiktas prekes sumoka daugiau nei Taivanas Lietuvai už Lietuvos prekes. Manyčiau, kad, kalbant apie tolesnį Lietuvos–Taivano santykių sustiprinimą, reikia daugiau dėmesio skirti Lietuvos eksporto į Taivaną augimo klausimams“, – įsitikinęs A. Izgorodinas.
Iš viso 2021 m. lapkričio – šių metų vasario mėnesiais Lietuva iš Taivano importavo prekių už beveik 39,5 mln. eurų, į jį eksportavo – už 6,85 mln. eurų.
Daugiausia atsivežta elektronikos, taivaniečiai labiausiai pirko lietuviškus chemijos gaminius
Remiantis A. Izgorodino pateikta statistika, nuo lapkričio iki vasario iš Taivano Lietuva daugiausia importavo elektros mašinų, įrangos, elektronikos prekių bei jų dalių – už 11,3 mln. eurų. Taip pat atsivežta antžeminio transporto priemonių, jų dalių bei reikmenų beveik 6,8 mln. eurų, dar 6 mln. eurų sudarė mašinų bei įrenginių importas.
Apie 3,2 mln. eurų Lietuvai kainavo iš Taivano importuoti plastikai ir jų dirbiniai, o optikos, fotografijos, matavimo, medicinos ir kt. prietaisų atsivežta už 2,9 mln. eurų.
Paklausiausios lietuviškos prekės Taivane tuo pačiu laikotarpiu buvo įvairūs chemijos produktai – jų eksportuota už 1,4 mln. eurų. 1,3 mln. eurų pajamų iš salos pirkėjų gavo medienos ir jos gaminių bei medžio anglių tiekėjai, dar 1 mln. – optikos, fotografijos, medicinos ir kt. prietaisų gamintojai. Elektros įrangos ir elektronikos bei vatos, virvių, lynų ir neaustinių medžiagų ir jų dirbinių eksportas siekė atitinkamai 622 ir 427 mln. eurų.
Pastarųjų eksportas sumažėjo labiausiai – 226 mln. eurų, o 216 mln. eurų smuko optikos ir kt. prietaisų pardavimai Taivanui. Taip pat per metus krito gatavų tekstilės dirbinių, muilo ir skalbiklių, trąšų, mineralinio kuro eksportas.
Tarp įsivežamų prekių labiausiai krito taivanietiškų dažiklių, aliuminio ir jo dirbinių, vario ir jo dirbinių bei organinių chemijos produktų importas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...