- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiuo metu nedarbo lygis Lietuvos regionuose mažėja, bet jis auga didžiausiuose šalies miestuose ir tokia situacija yra nepalankiausia vyrams, sako „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Kalbant apie tendencijas, jos yra tokios – nedarbo lygis mažėja regionuose, daugiausia dėl migracijos į didžiuosius miestus, nes ten pramogų sektoriuje sukuriama daugiausia darbo vietų, taip pat dėl migracijos į kitas valstybes. Vis dėlto nedarbas auga didžiausiuose Lietuvos miestuose, tai yra paradoksas. Ir auga labiausiai tarp vyrų, ne tarp moterų“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.
Ekonomisto manymu, nedarbo lygis miestuose ir toliau gali kilti.
„Aš manau, kad tokia tendencija ilgainiui mažės, nes žmonės paprasčiausiai emigruoja ir darbingo amžiaus žmonių skaičius regionuose mažėja, todėl ir nedarbo lygis turėtų trauktis ateityje. Be to, dabar kai kurie regionai išgyvena tam tikrą renesansą – sulaukia nemažai pramonės investicijų.
O miestuose jis gali ir toliau augti tiek dėl mano minėtų priežasčių, tiek dėl to, kad Europoje pramonės sektorius susiduria su nemenkais iššūkiais ir pramonės įmonės, ne išimtis ir Lietuvoje, tikėtina, vengs priimti į darbą naujų darbuotojų. O, kaip žinia, pramonės sektoriuje dirba pagrinde vyrai“, – komentavo jis.
Ž. Maurico teigimu, tikėtina, kad moterų ir vyrų nedarbo skirtumai Lietuvoje toliau didės. Pasak jo, Lietuva netgi gali tapti viena pirmųjų valstybių, kurioje moterys uždirba daugiau nei vyrai.
„Vyrams situacija išties nepalanki – jie ne vien kenčia nuo sulėtėjusios ekonomikos labiau nei moterys, emigrantų iš trečiųjų šalių, juos ir pramonės sektoriuje keičia robotai. Tad vyrų ir moterų nedarbo lygių skirtumas išaugs Lietuvoje. (...) Čia turbūt yra didžiausias iššūkis.
Turint omeny, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai kyla sparčiau nei privataus, taip pat vangiai yra vykdomos reformos, (...) tai skirtumas tarp vyrų ir moterų dar labiau išaugs. Tad mes greitu metu turbūt tapsime viena iš pirmųjų valstybių, gal net pirmoji, kurioje moterys uždirbs daugiau nei vyrai“, – Eltai sakė jis.
Ekonomisto pasiteiravus, kas apskritai lemia didesnį nedarbo lygį Lietuvoje, palyginti su ES vidurkiu, jis įvardino dvi priežastis – nedarbo lygio skirtumą tarp didžiųjų miestų ir regionų bei neišvystytą paslaugų sektorių.
„Yra kelios priežastys. Pirma priežastis – ženkliai skiriasi nedarbo lygis regionuose ir didžiuosiuose miestuose. (...) Jei lygintume su kitomis ES šalimis, tai skirtumas vienas didžiausių. Pagrinde todėl, nes regionai pritraukia mažai investicijų. Ypatingai pramonės sektorius, kuris regionuose pagyvina darbo rinką.
Antra priežastis – paslaugų sektorius yra labai neišvystytas. Lietuvių vartojimo įpročiai yra tokie, kad jie mėgsta patys „pasigaminti“ sau paslaugą. Dabar labai panašus ekonomikos lygis tarp Graikijos periferijos ir Lietuvos, bet graikai sėdi baruose, kavinėse. Jie naudojasi labai daug paslaugų, todėl pinigai sukasi. Lietuvos kaimuose paslaugos nėra išvystytos, žmonės taupo, (...) tad paslaugų ratas neužsisuka ir, be abejo, atitinkamai ir darbo vietų nėra kuriama“, – sakė Ž. Mauricas.
ELTA primena, kad lapkričio 1 d., Užimtumo tarnybos duomenimis, šalyje buvo 136 tūkst. darbo neturinčių asmenų arba 7,9 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje registruota 36,3 tūkst. darbo pasiūlymų, iš jų 24,7 tūkst. – naujų. Į Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrius spalį kreipėsi 25,4 tūkst. darbo neturinčių asmenų.
Spalį nedarbo lygis siekė 8 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai5
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...
-
I. Šimonytė: mažųjų branduolinių reaktorių statyba turėtų būti svarstoma2
Energetikos ministerijos parengtoje strategijoje numačius galimybę po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius, premjerė Ingrida Šimonytė sutinka, kad tokia alternatyva turėtų būti svarstoma. ...
-
I. Šimonytė gynybos finansavimo iniciatyvoje „4 procentai“ pasigenda lėšų šaltinių6
Verslui siūlant susitarti dėl 4 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo šalies gynybai, premjerė Ingrida Šimonytė sako šioje iniciatyvoje pasigendanti įvardytų lėšų šaltinių tokiam finansavim...
-
Seimas balsuos, ar po metų pradėti apvalinti atsiskaitymus grynaisiais3
Seimas antradienį balsuos siūlymo apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą – taip pamažu būtų atsisakoma 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Keturių dienų darbo savaitė: pagaliau atėjo laikas?3
Prieš šimtą metų „Ford“ tapo pirmąja didele kompanija, sumažinusia darbo dienų skaičių per savaitę nuo šešių iki penkių. Dabar, praėjus šimtui metų, kalbama, kad atėjo laikas darbo savaitę trumpinti ...
-
I. Žilienė: siūloma prisijungimą prie tinklo lengvinti ir gaminantiems vartotojams
Bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) nuo balandžio atnaujinant elektros įrenginių prijungimo prie tinklų metodiką, energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, kad siekiama sutvarkyti teisinę bazę, kad nauja kainodara būtų p...
-
A. Stončaitis: Seimas labai greitai turėtų sugriežtinti lošimų verslą1
Seimas labai greitai turėtų patvirtinti Finansų ministerijos inicijuojamas pataisas, kurios užkirstų kelią neatsakingiems azartiniams lošimams, stiprintų probleminių lošėjų apsaugą ir didintų verslo skaidrumą, sako Seimo Antikorupcij...
-
Lietuvą pasiekė pirmoji 360 mln. eurų RRF paskola8
Lietuva iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) gavo pirmąją 360 mln. eurų lengvatinę paskolą. ...
-
D. Kreivys: 2030-asiais elektra turėtų kainuoti 55–65 eurus už MWh9
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais elektros kainos Lietuvoje turėtų svyruoti apie 55–65 eurus už megavatvalandę (MWh). ...