„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Eltai teigė šiemet prognozuojantis 3 proc. Lietuvos ekonomikos augimą, tačiau su dideliu rezervu, nes, pasaulio ekonomikai žymiai nesmukus, augimas, pasak jo, net ir viršytų šias prognozes.

„EBPO prognozės, matyt, labiau remiasi Lietuvos banko ir Finansų ministerijos prognozėmis ir yra pakankamai konservatyvios. Jos mato rizikas, ypač kalbant apie pasaulio prekybą, tad kaip atvirai mažai ekonomikai atitinkamai sumažino augimo prognozę. Didesnė nei 50 proc. tikimybė, kad faktinis augimas bus didesnis nei 2,9 proc.“, – Eltai sakė Ž. Mauricas.

„SEB“ banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas teigė, kad bankas prieš dvi savaites padidino šių metų ekonomikos augimo prognozę nuo 2,9 proc. iki 3,2 proc., o kitąmet tikimasi 2,4 proc. ekonomikos augimo.

„Vis tik esame atsargūs ir matome, kad pagrindinių mūsų eksporto partnerių, ES šalių, ekonominiai rodikliai, ypač pramonininkų, yra vis dar prastėjantys. Gegužę yra tam tikrų ženklų, kad gal ir stabilizuojasi (rodikliai. – ELTA), bet Lietuva išsiskiria savo ekonomikos augimu pastaraisiais ketvirčiais – kai Europoje pramonė smunka, Lietuvoje pramonės rezultatas pirmą ketvirtį buvo geras“, – Eltai sakė T. Povilauskas.

Pasak jo, didesnį ekonomikos augimą, nei prognozuoja EBPO, lems ir geresni pirmo ketvirčio rezultatai.

„Manome, kad ekonomikos ir pramonės augimas antrą pusmetį bus lėtesnis, tačiau pirmą ketvirtį jis buvo 3,9 proc., todėl metinį prognozuojame 3,2 proc. Tikimės, kad metų antroje pusėje augimas bus lėtesnis, nes matome, kad už Lietuvos ribų yra problemų ir ekonomika auga lėčiau“, – teigė T. Povilauskas.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad EBPO prognozės parengtos nemačius pirmo ketvirčio Lietuvos ekonomikos augimo, kuris siekė beveik 4 proc., dėl to prognozės atrodo labai pesimistiškai ir netiksliai.

Pasak jo, daugelis kitų makroekonominių rodiklių signalizuoja apie tolimesnį ekonominį aktyvumą, o tai leidžia manyti, kad ekonomikos augimas bus gerokai spartesnis nei 3 proc.

„Tas augimas nesiektų 3 proc. tik tuo atveju, jei iš tiesų JAV ir Kinijos santykiai dar labiau pablogėtų ir prasidėtų plataus masto prekybinis karas, kuris neigiamai paveiktų Lietuvos eksportą antrą šių metų pusmetį. Kol kas to nėra. Pirmą šių metų pusmetį mes matome ir įspūdingai augančias pramonės apimtis, ir Lietuvos eksporto apimtis, jau nekalbant apie tai, kad dėl spartaus atlyginimų augimo labai sparčiai auga vidaus vartojimas ir mažmeninė prekyba“, – Eltai sakė N. Mačiulis.

Kaip ELTA jau rašė, EBPO antradienį paskelbė pavasario prognozę –numatoma, kad šiemet Lietuvos ekonomika augs 2,9 proc., o 2020 m. sulėtės iki 2,5 proc.

EBPO nuomone, silpna išorės paklausa lėtins šalies eksportą, o dėl vyraujančio globalaus neužtikrintumo poveikio verslo sprendimams investicijų augimas sulėtės nuo vidutiniškai 6,6 proc. 2017–2018 m. iki 4,7 proc. 2019–2020 m. Numatoma, kad infliacija artimiausius dvejus metus vidutiniškai sudarys 2,2 proc., nedarbo lygis sumažės nuo 6,2 proc. 2018 m. iki 5,9 proc. 2019 m. ir 5,8 proc. 2020 metais. EBPO vertinimu 2019-2020 m. valdžios sektoriaus perteklius sudarys 0,4 proc. BVP ir 0,2 proc. BVP atitinkamai, o projektuojama fiskalinė politika bus iš esmės neutrali.