- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artimiausius trejus-ketverius metus atlyginimams Lietuvoje toliau didėsiant, valdžiai nekeičiant imigracijos politikos, po penkerių metų Lietuva taps greičiau brangi nei turtinga šalis, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, jog dėl nepakankamų Lietuvos verslo investicijų į šalies ekonomiką valstybei gali nepavykti pasivyti turtingų Vakarų šalių.
„Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi. Ir tada bus labai sudėtinga pritraukti investicijas. Investuotojai tiesiog sakys: čia nėra talentų, o tie, kurie yra, labai brangūs, išrankūs, juos sunku išlaikyti“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete kalbėjo analitikas.
Pasak jo, jau ir dabar įmonės tuo skundžiasi.
Greičiau tapsime brangūs, o ne turtingi. Ir tada bus labai sudėtinga pritraukti investicijas.
„Jau Lenkijoje, kur panašūs darbo jėgos kaštai, darbuotojas viename darbe išbūna metus, dvejus, Lietuvoje – pusmetį“, – teigė Ž. Mauricas.
N. Mačiulis sako nematantis neigiamų spartaus atlyginimų augimo pasekmių: „Lietuvos eksporto pasaulyje dalis, kaip nebūtų keista, ir toliau auga net ir sparčiai didėjant darbo sąnaudoms“.
Vis dėlto, pasak ekonomisto, tai gali labai greitai baigtis.
„Įmonių gebėjimas neperkelti didėjančių darbo sąnaudų galutiniams vartotojams, pirkėjams užsienio rinkose ir dabar jau yra labai ribotas“, – parlamentarams teigė N. Mačiulis.
Jis taip pat mano, kad Lietuvos verslo investicijos į šalies ekonomiką yra nepakankamos, todėl sudėtinga kalbėti apie konvergenciją ir pastangas vytis turtingas Vakarų valstybes.
„Vienas iš prasčiausių ir liūdniausių rodiklių žiūrint į Lietuvos pastarojo dešimtmečio ekonomikos evoliuciją, yra tai, kad verslo investicijos sudaro labai žemą BVP dalį“, – teigė ekonomistas.
„Mažesnę ne tik negu kaimyninėse Baltijos šalyse, bet ir mažesnę negu Švedijoje ir euro zonos vidurkį. Tai kalbėti apie konvergenciją ir vijimąsi turtingesnių Vakarų valstybių labai sudėtinga neinvestuojant. Mes vejamės pagal atlyginimus, pagal kainas, bet pagal investicijas nesivejame. Ir čia didžiausia tragedija“, – kalbėjo N. Mačiulis.
Pasak jo, smulkusis ir vidutinis verslas sako investuoti negalintis, nes neturi pinigų, stambiajam verslui lėšų netrūksta, bet investicijas stabdo darbo jėgos trūkumas, rinkos mažėjimas, griežtos imigracijos kvotos.
N. Mačiulis atkreipia dėmesį, kad pastarąjį dešimtmetį Lietuvos verslas daug aktyviau plėtėsi ne šalies viduje, o kaimyninėse rinkose.
Ž. Mauricas, be kita ko, prognozuoja, kad praėjusių metų šalies migracijos balansas bus neigiamas, nors atlyginimai sparčiai kyla. Anot jo, žmonių emigraciją galėjo lemti didėjančios kainos, nekilnojamojo turto brangimas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA3
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu1
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.2
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...
-
„Investuok Lietuvoje“: Lietuvos konkurencingumas patiria iššūkių, yra mažesnis nei regione
Lietuvos ekonomikos konkurencingumas patiria iššūkių bei mažėja regione, teigia užsienio investicijų skatinimo agentūra „Investuok Lietuvoje“. ...
-
I. Žilienė: elektros tinklų sujungimas kainuos apie 270 mln. eurų, įtaka tarifui bus maža2
Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto, kurį siekiama pripažinti ypatingos valstybinės svarbos, įgyvendinimas kainuos apie 270 mln. eurų, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. ...
-
Politikams svarstant apie gynybos pramonės plėtrą, institucijos sutarė gilinti ryšius1
Politikams svarstant būdus stiprinti vietinę pramonę, kelios valstybės institucijos trečiadienį sutarė gilinti ryšius, kad padėtų įmonėms kurti inovacijas gynybos srityje. ...
-
2022 metais vadovai uždirbo 58 proc. daugiau nei šalies vidurkis4
2022 metais vidutiniškai daugiausia uždirbo įvairaus lygio vadovai – 2,9 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių, arba 58 proc. daugiau nei 1,83 tūkst. eurų siekęs šalies vidurkis, skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...