- diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Eurostato duomenimis, atlyginimų metinis augimas visoje euro zonoje antrąjį ketvirtį sulėtėjo beveik 5 proc. O štai vidutinė metų infliacija euro zonoje siekė kiek daugiau nei 6 proc. Tai reiškia, kad gyventojų perkamoji galia toliau mažėja, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
– Ar atlyginimų lėtėjimas euro zonoje turės įtakos Lietuvoje?
– Pirmiausiai riekia akcentuoti tai, kad euro zonoje darbo užmokesčio augimas buvo gerokai paspartėjęs dėl pernai metais įsisiautėjusios infliacijos. Pastarąjį dešimtmetį euro zona išsiskiria tuo, kad tiek kainų augimas buvo labai vangus, tiek ir darbo užmokesčio kėlimas. Pernai metais situacija pasikeitė. Dėl kylančių kainų atsirado daugiau argumentų tiek profesinėms sąjungoms kovoti dėl aukštesnių atlyginimų, tiek ir paties darbuotojams. Šiemet matome, kad kainų augimui atslūgstant ir ekonomikai lėtėjant, tų argumentų, kokie buvo pernai, mažėja. Atitinkamai mažėja ir spaudimas kelti atlyginimus. Įmonių situacija yra gerokai prastesnė, plėtros galimybės vangesnės. Lietuvoje situacija yra kitokia. Kainų augimas buvo ganėtinai akivaizdus pastarąjį dešimtmetį. Darbo užmokesčio kėlimas Lietuvoje buvo kone dviženklis. Ateinančiais metais algos taip pat augs. Nuo metų pradžios bus didinamas minimalus darbo užmokestis. Tai išjudins visą rinką. Tikrai nebus visiško darbo užmokesčio kėlimo išsikvėpimo. Galbūt atlyginimų kėlimas nebebus toks spartus, bet vis dar išliks reikšmingas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar galima tikėtis kitais metais atlyginimo augimo 10 proc.?
– Mėnesinė minimali alga kils 10 proc. Tačiau aukštesnes pajamas gaunantiems darbuotojams atlyginimai gali kilti gerokai vangiau. Ekonomikos perspektyvos nėra labai šviesios. Matome lėtesnę tam tikrų sektorių raidą. Pramonės, statybos sektorių tendencijos kelia nerimą. Rizikos židinių ekonomikoje yra nemažai. Nuo to ir priklausys galimybės didinti atlyginimus. Kai nėra pakankamai užsakymų, kai nėra erdvės įmonei augti, natūralu, kad yra sprendžiami klausimai, ar pavyks išlaikyti turimus darbuotojus, ar nereikės mažinti darbuotojų skaičiaus.
Galbūt atlyginimų kėlimas nebebus toks spartus, bet vis dar išliks reikšmingas.
– Kaip manote, ką darys Europos Centrinis Bankas? Ar gruodį sulauksime palūkanų kėlimo?
– Sudėtinga atsakyti. Patys Europos Centrinio Banko valdančiosios tarybos nariai per pastarąjį susitikimą labai daug ginčijosi ir nesutarė, ar reikia didinti palūkanų normas, o gal daryti pertrauką. Jau retorika sukasi apie tai, kad palūkanų normų pikas yra labai arti. Gali būti, kad jei ir toliau slops infliacija, tai ir nebereikės didinti tų palūkanų normų.
– Dabar palūkanų normos siekia 4 proc. Kaip seksis žmonėms paskolas atidavinėti?
– Reikėtų akcentuoti tai, kad būsto paskolos nėra kiekvieno namų ūkio problema. Tik apie 17 proc. visų gyventojų turi būsto paskolas. Ta našta slegia ne kiekvieną gyventoją. Kol kas būsto paskolų aptarnavimas vyksta labai sklandžiai. Tie rodikliai ramina ir rodo, kad iki šiol gyventojams sekėsi visai neblogai mokėti būsto paskolas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LEA: elektros kainos gegužę „Nord Pool“ biržoje didesnės nei balandžio mėnesį1
Pirmąją gegužės mėnesio pusę vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržoje siekė 0,069 Eur/kWh be PVM – tai 15 proc. daugiau už balandžio mėnesio vidutinę kainą, kuri sudarė 0,060 Eur/kWh be PVM, praneša Lietuvos energetik...
-
Seimui pateikti siūlymai, kurie leistų VERT kas 3 mėn. perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus1
Antradienį Seimui buvo pateikti Elektros energetikos įstatymo bei lydintieji projektai, kuriais siekiama leisti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) kas 3 mėnesus perskaičiuoti energetinių išteklių tarifus bei keisti galutines toki...
-
Seimas spręs, ar bankai turės leisti pasirinkti palūkanų rūšį už būsto paskolą
Seimas spręs, ar nuo 2025 metų gegužės įpareigoti bankus ir kitas kredito įstaigas leisti pasirinkti palūkanų rūšį už gyventojų imamas būsto paskolas. ...
-
Seimas pradeda svarstymus dėl būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainos1
Seimas spręs, ar būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA) ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
M. Liutvinskas: reikia diskutuoti dėl viso įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai5
Finansų viceministras Mindaugas Liutvinskas sako, kad Europos Sąjungai (ES) būtina diskutuoti ne tik dėl pelno iš įšaldyto Rusijos turto, bet ir viso turto skyrimo Ukrainai. ...
-
Istorinė akimirka: Kaune į vandenį nuleista didžiausia Baltijos šalyse upinė barža27
Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) Kauno žiemos uoste į vandenį nuleista upinė barža, galinti vienu metu gabenti iki 90 konteinerių. Tai istorinis momentas visai laivybai, nes krovinių gabenimas vidaus vandenimis padės ne tik sutaupyti, bet ir že...
-
Seime pateiktas projektas, kuriuo numatoma efektyvinti valstybės rezervo administravimą ir sudarymą
Antradienį Seime pateiktas Valstybės rezervo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo numatoma efektyvinti rezervo administravimą ir sudarymą bei leisti įgaliotoms institucijoms įsitraukti į kaupiamų maisto produktų įsigijimo procesą. ...
-
I. Šimonytė: Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę5
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Vyriausybės siūlymai dėl gynybos finansavimo galėtų būti pateikti jau kitą savaitę. Anot jos Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio planuojamos diskusijos neturėtų sukelti problemų sieki...
-
Seimas linkęs pritarti įstatymo pataisoms, palengvinančioms paramos skyrimą biodegalų gamybai tvarką
Seimas yra linkęs pritarti įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama supaprastinti paramos, skiriamos pažangiųjų biodegalų gamybai ar alternatyviais degalais varomų transporto priemonių įsigijimui, tvarką. ...
-
Kokią valiutą uostamiestyje keičia klaipėdiečiai ir miesto svečiai?
Besiruošiantys kelionei žmonės dažnai svarsto, ar vykstant į kitą šalį derėtų turėti tos šalies pinigų. Dažnas pasikliauna banko kortele, tačiau nemažai keliautojų iš anksto pasirūpina ir grynaisiais. Kokią valiutą ...