Nors SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas teigia, kad ribojimai rusiškam auksui yra nuoseklus žingsnis, atitinkantis Europos Sąjungos sankcijų plėtros logiką, tačiau kartu jis pažymi, jog Kremliui paprasčiausiai pavyks atrasti naujas rinkas.

„Rusijos aukso kasybos įmonės labai aiškiai pasakiusios, kad ieško alternatyvių aukso pirkėjų Azijos rinkose, Artimuosiuose Rytuose ir Centrinėje Azijoje. Jos sako, kad tai sekasi padaryti ganėtinai sėkmingai. Tai šioje vietoje yra ir atsakymas, kiek tai darys įtaką Rusijai“, – Eltai kalbėjo T. Povilauskas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad ribojimai aukso eksportui padarys tam tikrą poveikį Rusijos ekonomikai, kadangi bendra jo vertė per metus sudaro maždaug 20 mlrd. JAV dolerių, o tai yra gan ženkli suma. Ir nors ES sprendimas apsunkintų Kremliaus galimybes prekiauti šiuo tauriuoju metalu, o Azijos šalys galės spausti Rusiją mažinti jo kainą, tačiau, jo vertinimu, naujų pirkėjų jiems pavyks atrasti.

„Aišku, kaina, kurią jie ten gaus, bus mažesnė, bet faktas, kad jie galės savo auksą parduoti toms šalims. Todėl įtaka Rusijai gali būti ne tokia didelė kaip norėtųsi“, – mano T. Povilauskas.

Tadas Povilauskas/Dainiaus Labučio (ELTOS) nuotr.

Tuo metu bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės vertinimu, auksas apskritai nėra itin reikšminga Rusijos eksporto prekė, kadangi tai 2020 m. sudarė 5,67 proc. visos užsienyje parduodamos produkcijos.

Įtaka Rusijai gali būti ne tokia didelė kaip norėtųsi.

„Tai nebus situaciją labai reikšmingai keičiantis sprendimas. Tai tik viena iš daugelio priemonių sankcijų sąrašuose“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.

„Matyt, Rusijos tai jau nebegąsdina ir tikrai tai nebus pakankamas akstinas nutraukti karą arba keisti savo elgseną“, – svarstė ji.

Sankcijos dujoms būtų kur kas paveikesnė priemonė nei auksas

Apskritai, ekonomistė įsitikinusi, kad ES sprendimas į sankcijų sąrašus įtraukti ribojimus gamtinių dujų eksportui būtų kur kas paveikesnė priemonė nei aukso uždraudimas.

„Galime matyti, kokia aukso reikšmė, palyginus su energetikos nešėjais, kurie sudaro beveik pusę eksporto srauto. Iš principo, norint pagąsdinti Rusiją, reikėtų kalbėti būtent apie dujas, o ne bandyti ieškoti kažkokių smulkesnių kanalų“, – pabrėžė I. Genytė-Pikčienė.

Indrė Genytė-Pikčienė/Mariaus Morkevičiaus (ELTOS) nuotr.

Vis dėlto T. Povilauskas pažymi, kad Vakarų Europos šalys pirmiausiai remiasi pragmatine logika ir riboja tai, kas mažiausiai pakenkia joms pačioms. Be to, SEB ekonomistas atkreipia dėmesį, kad ES apskritai gali nespėti įvesti sankcijų rusiškoms dujoms, kadangi jų tiekimą gali apriboti pats Kremlius.

„Pati Europa dreba, kad Rusija pati užsuks dujas. Čia sakyti, kad reikia įvesti sankcijas... Tai Rusija pati sau įsives jas. Tai čia savaime turbūt išsispręs šitas klausimas“, – prognozuoja T. Povilauskas.

ELTA primena, kad EK penktadienį priėmė bendrą pasiūlymą dėl naujų priemonių, kuriomis siekiama išlaikyti ir sustiprinti šešių Rusijai taikomų sankcijų rinkinių veiksmingumą.

Paskelbtomis priemonėmis siekiama nustatyti naują draudimą iš Rusijos importuoti auksą, o kartu sustiprinta dvejopo naudojimo ir pažangiųjų technologijų eksporto kontrolė.

Dabar priemones prieš priimdamos ES Taryboje svarstys valstybės narės.

Aukso iš Rusijos jau nebeįsileidžia Didžiojo septyneto (G7) grupės šalys. Jos atitinkamą žingsnį žengė dar birželį.