- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos ekonomikoje vidaus veiksniai toliau skatins ekonomikos augimą, tačiau lėtėjantis Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių augimas lėtins eksporto plėtrą ir todėl ekonomika augs lėčiau, prognozuoja Europos Komisija (EK).
EK antradienį skelbia 2019 m. pavasario ekonominę prognozę. Prognozuojama, kad šiais metais Europos ekonomika septintus metus iš eilės toliau plėsis, o realusis bendrasis vidaus produktas (BVP) augs visose ES valstybėse narėse. Pasaulyje nemažėjant netikrumui, Europos ekonomiką turės palaikyti vidaus veiklos dinamika. Tikimasi, kad kitais metais augimas bus spartesnis, praneša Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Pasak EK, nors vidaus veiksniai toliau skatins ekonomikos augimą, tačiau lėtėjantis Lietuvos pagrindinių prekybos partnerių augimas lėtins eksporto plėtrą ir todėl ekonomika augs lėčiau. Infliacija turėtų dar labiau sumažėti dėl mažėjančių naftos kainų. Mažesnis darbo jėgos apmokestinimas ir didesnės valdžios sektoriaus išlaidos turėtų mažinti valdžios sektoriaus perteklių, tačiau 2020 m. biudžetas turėtų būti subalansuotas.
BVP augimas sulėtėjo nuo 4,1 proc. 2017 m. iki 3,4 proc. 2018 m. Pagal EK prognozę numatoma, kad dėl eksporto sumažėjimo BVP augimas toliau mažės iki 2,7 proc. 2019 m. ir 2,4 proc. 2020 m. Numatoma, kad prognozės laikotarpiu infliacija bus 2,1 proc.
Pagrindiniai augimo veiksniai bus privatus vartojimas ir investicijos. Didelis užimtumo ir darbo užmokesčio augimas, taip pat numatomas mokesčių ir socialinės apsaugos reformų poveikis turėtų skatinti vartojimą. Gamybos pajėgumų apribojimai ir darbo jėgos trūkumas, taip pat vis didesnis ES lėšų naudojimas turėtų užtikrinti, kad investicijų lygis išliktų didelis.
Numatoma, kad Lietuvos nominalusis biudžeto perteklius, kuris buvo išlaikomas trejus metus iš eilės, iki 2020 m. išnyks. Ankstesniais metais buvo vėluojama užregistruoti kai kurias išlaidas pagal kaupiamosios apskaitos principus, todėl ateinančiais metais valdžios sektoriaus išlaidos gali būti didesnės, nei anksčiau planuota. Be to, darbo apmokestinimo reforma neigiamai veikia valstybės pajamas. Todėl valdžios sektoriaus perteklius turėtų sumažėti nuo 0,7 proc. BVP 2018 m. iki 0,3 proc. BVP 2019 m. Prognozuojama, kad 2020 m. valdžios sektoriaus biudžetas bus subalansuotas.
Numatoma, kad struktūrinis biudžeto deficitas prognozės laikotarpiu sudarys apie 1 proc. dėl mažėjančio nominaliojo balanso ir vis dar gana didelio gamybos apimties atotrūkio.
2018 m. obligacijų išpirkimai padėjo gerokai sumažinti skolos ir BVP santykį iki 34,2 proc. Tačiau 2019 m. reikės užtikrinti, kad 2020 m. obligacijų išpirkimai būtų finansuojami iš anksto. Todėl numatoma, kad valdžios sektoriaus skola 2019 m. padidės iki 37 proc. BVP, o 2020 m. turėtų šiek tiek sumažėti iki 36,4 proc. BVP.
Planuojama, kad Lietuvos valdžios sektoriaus balansas išliks perteklinis. Tačiau, siekiant, kad viešieji finansai būtų subalansuoti, didinant viešąsias išlaidas būtina ir toliau laikytis disciplinos. Europos Komisijos prognozėmis, valdžios sektoriaus balansas 2017 m. ir 2018 m. sudarys 0,5 proc., 2019 m. - 0,3 proc. BVP.
„Komisijos makroekonominės prognozės iš esmės atitinka šių metų kovą Finansų ministerijos ekonominės raidos scenarijuje numatytas įžvalgas jog prognozuojamu laikotarpiu vidaus paklausa bus esminiu ekonomikos varikliu, o neigiami išorės veiksniai lėtins Lietuvos ekonomikos raidą.
Siekdami padidinti šalies atsparumą nepalankiems išorės veiksniams, pastaraisiais metais susiformavusią fiskalinę erdvę išnaudosime vidaus paklausai stiprinti, kartu išlaikant iš esmės neutralios fiskalinės politikos kryptį“, - komentuoja finansų viceministrė Miglė Tuskienė.
EK numato, kad artimiausius dvejus metus Europos Sąjungos BVP augs lėčiau nei buvo prognozuota 2018 m. rudenį: 2019 metais numatomas 1,4 proc., o 2020 metais - 1,6 proc. augimas, kai rudens prognozėse buvo tikėtasi atitinkamai 0,5 p.p. ir 0,2 p.p. spartesnio augimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai2
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai2
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas balsuos, ar sugriežtinti reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos1
Seimas ketvirtadienį spręs, ar dar labiau sugriežtinti lošimų ir valiutų keitimo, nekilnojamojo turto agentų, mokesčių konsultantų, apskaitos verslą, o priežiūros institucijai leisti stabdyti pažeidėjų veiklą – taip siekiama stipri...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...
-
„Elektrum Lietuva“: pirmąjį metų ketvirtį saulės elektros gamyba augo 9 proc.3
Pirmąjį šių metų ketvirtį privačiose saulės elektrinėse Lietuvoje buvo pagaminta beveik dešimtadaliu daugiau elektros nei tą patį laikotarpį pernai. Didžiausia energijos generacija fiksuota kovo mėnesį, rodo energetikos sprendimų b...
-
Vyriausybė siūlys specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių13
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį pranešė, kad Vyriausybė siūlys įsteigti specialų fondą gynybai, pildomą lėšomis iš didesnių mokesčių. ...
-
A. Armonaitė: siekiant didesnio finansavimo gynybai PVM nebus didinamas1
Valdančiosios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė trečiadienį pareiškė, kad pridėtinės vertės mokestis (PVM) tikrai nebus didinamas siekiant didesnio finansavimo krašto apsaugai. ...
-
Teismo medicinos ekspertai: trūksta darbuotojų, maži atlyginimai2
Sveikatos priežiūros darbuotojai po kelių valandų organizuoja akciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos, norėdami atkreipti dėmesį į rimtas problemas: atlyginimai biudžetiniame sektoriuje neauga, darbuotojai išeina ir neateina nauji. Apie ta...