- Parengė Alfredas Zdramys
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę Europos Komisija (EK) paskelbė antrojo ES mastu vykdyto tuo pačiu prekės ženklu pažymėtų maisto produktų kokybės palyginimo tyrimo rezultatus skirtingose šalyse. Jungtinių tyrimų centro ekspertai 10-yje iš 20 išbandytų produktų nustatė juslinių skirtumų. Tai reiškia, kad toliau skirtingose šalyse kitokia tų pačių prekių sudėtis.
Reikalavimai – labai aiškūs
Bendrojoje ES rinkoje visiems vartotojams turi būti teikiami vienodos kokybės to paties prekės ženklo produktai. Vienai valstybei spręsti skirtingos produktų kokybės problemą sudėtinga, todėl ES šalių bendradarbiavimas atliekant tyrimus yra ypač svarbus.
Įstatymai verslininkus įpareigoja vartotojams suteikti išsamią ir neklaidinančią informaciją apie parduodamus produktus ir jų sudėtį bei atitinkamai ženklinti prekes. Naudoti analogišką pakuotę (tą patį prekės ženklą ir prekinę išvaizdą) skirtingo skonio ir sudėties produktams yra nesąžininga, nes tokiu būdu piktnaudžiaujama vartotojų pasitikėjimu prekės ženklu.
Pasak Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT), patikrinimų metu planuojama įsigyti prekių, kuriomis prekiauja ūkio subjektai, gaunantys jas tiesiai iš užsienio, ir palyginti šių prekių ženklinimą su parduodamomis didžiuosiuose Lietuvos prekybos centruose. Kilus įtarimų dėl analogiškų ne maisto produktų skirtumų, taip pat bus atliekami bandymai laboratorijose, kurių metu bus tiriamos analogiškų produktų fizikinės savybės. Numatyta atlikti palyginamuosius bandymus šių gaminių: skalbimo, valymo priemonių, higienos reikmenų, vaikų priežiūros prekių.
Situacija mažai keičiasi
2019 m. pristatytoje pirmojoje tyrimo dalyje daugiausia dėmesio buvo skiriama maisto produktų sudėties skirtumams įvertinti. Tuomet tyrimas parodė, kad maždaug trečdalis išbandytų maisto produktų skiriasi savo sudėtimi. VVTAT paskelbė, kad antrąja tyrimo dalimi siekta išsiaiškinti, ar šiuos sudėties skirtumus galima atpažinti jusliniais žmogaus pojūčiais. Tyrimus atliko Jungtinių tyrimų centras.
VVTAT teigimu, juslinių skirtumų tyrimo rezultatai dabar nepaneigė pirmojo tyrimo išvados, kad maisto produktų skirtumai neatitinka geografinio modelio. Nepaisant to, nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi. Pavyzdžiui, reikšmingi cukraus kiekio skirtumai pusryčių dribsniuose gali turėti įtakos bendram produkto saldumui. Priešingai, kai produktų skirtumai buvo nedideli, pavyzdžiui, nežymūs riebalų kiekio svyravimai bulvių traškučiuose, ekspertai negalėjo jų atpažinti.
Nauji rezultatai parodė, kad jusliniai skirtumai yra akivaizdžiai pastebimi produktuose, kurių sudėtis reikšmingai skiriasi.
Naujo tyrimo metu išbandyta 20 maisto produktų, pirmojoje tyrimo dalyje parodžiusių sudėties skirtumus. Kiekvieno produkto pavyzdžiai buvo įsigyti 5–10 skirtingų valstybių narių. Kadangi produktų bandytojai buvo specialiai apmokyti atlikti tokius testus, tikėtina, kad paprastas vartotojas nebūtinai jaus tuos pačius produktų skirtumus. Ar ekspertai galėjo nustatyti juslinius skirtumus, priklausė ne tik nuo didelių ar mažų sudėties skirtumų, tačiau ir nuo naudojamų ingredientų rūšių: buvo galima nustatyti skirtumą tarp įvairių sintetinių saldiklių, tačiau skirtumo tarp natūralių saldiklių gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose nepastebėta. Beje, vartotojai savo sprendimą pirkti atitinkamą produktą grindžia ne tik jutimine patirtimi, tam įtakos gali turėti ir kiti elementai, pavyzdžiui, išlaidos.
Čekai prabilo pirmieji
Problema dėl dvejopos kokybės produktų Bendrijoje pradėta gvildenti 2016 m. pavasarį. EK atstovai akcentavo, kad nesąžininga praktika klaidinant vartotojus yra draudžiama, tačiau ES teisės aktai nenumato prievolės užtikrinti tą pačią produktų sudėtį visoje ES. Čekijos delegacijai pateikus akivaizdžių įrodymų, kad produktų kokybė skiriasi, Briuselis pažadėjo pasidomėti situacija ir ją ištirti. 2017 m. kovo 16 d. EK Teisingumo ir vartotojų generalinio direktorato organizuotame Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje nustatytus produktų skirtumus pristatė ir Slovakijos atstovai.
2017 m. rugpjūtį dvejopos maisto produktų kokybės klausimas Lietuvoje buvo aptartas tarpžinybiniame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) ir VVTAT atstovai. Pasitarimo metu buvo pristatyta EK komisarų informacija, kad visoje ES bus siekiama nustatyti vienodą maisto produktų tyrimo metodologiją ir taip spręsti dvejopos maisto produktų kokybės problemas.
2017 m. rugsėjo 28 d. Vartotojų apsaugos bendradarbiavimo tinklo komiteto posėdyje pristatytos ir aptartos EK gairės dėl ES teisės aktų taikymo dvejopos kokybės produktų atveju. Iki 2018 m. kovo numatyta parengti ir pristatyti bendrą maisto produktų kokybės tyrimų metodologiją, kuri turėtų detaliai aprašyti tyrimų procedūrą.
Lietuvoje atlikti tyrimai
Pas mus irgi 2017 m. VMVT ištyrė 33 rūšių maisto produktus (gyvūninės kilmės produktus, sausus pusryčius, kavą, arbatą, kakavą, sausainius, šokoladus, gaiviuosius gėrimus, majonezą, padažus, bulvių traškučius, kūdikių maistą, šokoladinį kremą) ir nustatė, kad 23 iš jų skiriasi ne tik sudėtimi, bet ir skoniu, spalva ar konsistencija. Tyrimo metu taip pat buvo atlikta vartotojų apklausa, per kurią respondentų prašyta įvertinti, ar skiriasi to paties prekės ženklo (gamintojo) maisto produktų, parduodamų Lietuvoje ir kitose ES valstybėse, kokybė. 77,2 proc. apklaustųjų atsakė, kad taip, 8,9 proc. – ne, 3,2 proc. teigė, kad jiems nesvarbu, o 10,8 proc. nurodė, kad renkasi lietuviškus produktus.
Pasak VVTAT, jau tada reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad 75 proc. jų mano, jog vienos ES šalys gauna geresnės kokybės (tų pačių prekės ženklų) maisto produktus nei kitos. Vartotojų paklausus, ar pirktų Lietuvoje produktą, jeigu ant jo pakuotės būtų nurodyta, kad šio produkto sudėtis kitokia, nei tokios pačios prekės kitoje ES šalyje, 43,69 proc. respondentų nurodė, kad tokia informacija neigiamai paveiktų jų pasirinkimą: 30,8 proc. vartotojų tokio produkto greičiau nepirktų, o 12,88 proc. tikrai nepirktų.
Pusė respondentų, žinodami, kad produktas skirtas tik Rytų Europos šalių rinkoms, suabejotų, ar tokį produktą įsigyti. Tokį produktą pirktų vos 2,85 proc. respondentų. Tačiau net 60,55 proc. rinktųsi produktą, skirtą Vakarų Europos šalims, net ir žinodami, kad jis nei kaina, nei kokybe nesiskiria nuo kitoms šalims skirtų prekių. Atskleista, kad, vertinant produkto kokybę, sveikumą ir pasitikėjimą gamintoju, vartotojams pakanka pamatyti informaciją apie pagaminimo ir pardavimo šalį. Labiausiai pasitikima produktais, skirtais Vokietijai, Danijai ir Nyderlandams, mažiausiai – Lietuvai ir Latvijai.
Paprašius nurodyti, kurios ES šalys, respondentų nuomone, gauna geresnės kokybės tų pačių tarptautinių prekės ženklų produktus, iš 28 ES šalių respondentai iš viso nurodė septyniolika (sąraše pirmauja Vokietija, Švedija, Prancūzija), devynios šalys respondentų buvo nurodytos kaip gaunančios tokios pačios kokybės produktus kaip Lietuvoje (Lenkija, Latvija, Estija ir kt.) ir tik viena šalis (Rumunija) buvo nurodyta kaip gaunanti prastesnės kokybės prekes, nei tiekiamos Lietuvai.
Net 88 proc. respondentų mano, kad už vienodą produktų kokybę atsakingi gamintojai. Paklausus, kam labiausiai rūpi, kad tarptautinių prekės ženklų maisto produktų kokybė visose ES šalyse būtų vienoda, 43 proc. respondentų nurodė EK, 33 proc. – Lietuvos institucijas, o pačius gamintojus nurodė 32 proc. respondentų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse10
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus35
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...