- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės įmonėms nebeleidžiant sudaryti vidaus sandorių, kai kurios jų jau ieško ir randa būdų, kaip draudimą apeiti, tačiau kai kurie parlamentarai nenusiteikę greitai tam užkirsti kelią.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) vadovė Diana Vilytė sako, kad vidaus sandorių draudimo kol kas bando išvengti dvi įmonės – „Lietuvos energija“ ir „Lietuvos geležinkeliai“.
„Įstatymas nedraudžia, tai pradėjo daryti („Lietuvos energija“ – BNS) kitokius vidaus sandorius – ne vertikalius pirkimus – motina iš dukros, kurie uždrausti, o horizontalius – dukra iš dukros. Neapgalvojome ir tuo pasinaudojo“, – BNS sakė D. Vilytė.
Ji taip pat nurodė, kad siekiant apeiti draudimą, įmonė renkasi neskelbiamų derybų pirkimo būdą ir paslaugas „iš motinų perka dukros“.
Pasak D. Vilytės, „Lietuvos energija“ su VPT dėl to nesikonsultavo, o gavo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išaiškinimą. D. Vilytės teigimu, VPT tam būtų pasipriešinusi: „Mes būtume naikintuvus pakėlę“.
„Lietuvos geležinkeliuose“, anot jos, situacija kiek kita.
„Sandorių „dukra su dukra“ kol kas neužfiksavome. Ten jie svarsto apie holdingines paslaugas. Turi tokių idėjų... daug dukterinių organizacijų mato neperkančiosiomis organizacijomis. Todėl toje vietoje turime atvirą diskusiją, nes jau buvo keli teismo sprendimai, kad „Lietuvos geležinkelių“ įmonės turi būti perkančiosiomis organizacijomis“, – tvirtino D. Vilytė.
Anksčiau Ekonomikos komitete tikinusi, kad „prie vidaus sandorių valstybinėse įmonėse temos reiktų grįžti“, dabar VPT yra kiek atsargesnė – ji abejoja, ar papildomais draudimais pavyks išspręsti problemą, todėl dabar „gryninamos pozicijos“.
„Norėtųsi, kad nebūtų tokia draudimų ir užkardinimo kultūra valstybėje. (...) Matyt, reikia ieškoti kitų priemonių. Reikia galvoti, kad mes nebūtume kažkokie laukiniai Europos kontekste, kad mūsų valstybės įmonės neturėtų griežtesnių sąlygų nei yra, pavyzdžiui, Vokietijos geležinkeliai. Kad nešaudytume sau į kojas. Bet iš kitos pusės, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – aiškino VPT vadovė.
Pasak jos, šiuo klausimu bus analizuojama tarptautinė praktika.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos Viešųjų pirkimų politikos skyriaus vedėja Aurelija Kriščiūnaitė įsitikinusi, kad vidaus sandorių draudimus valstybinėse įmonėse nedavė naudos, o sukomplikavo padėtį.
„Įmonės ieško tokių kelių, kaip tos neskelbiamos derybos, kurios per Europos Sąjungos teisės prizmę, yra dar blogiau nei vidaus sandoris – vidaus sandorius direktyvos leidžia, o neskelbiamos derybos apribotos“, – aiškino ji Seime vykusiame pasitarime dėl padėties viešuosiuose pirkimuose.
Pasak jos, būtų geresnė išeitis būtų tiesiog nuspręsti, kokioms paslaugoms įsigyti būtų galima leisti vidaus sandorius.
Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas socialdarbiečių atstovas Rimantas Sinkevičius BNS sakė, kad griežtinti vidaus sandorių kol kas neketinama. Kiti komiteto nariai taip pat nerodo tokios iniciatyvos.
Pasak R. Sinkevičiaus, bus laukiama, ką dėl vidaus sandorių Lietuvoje nuspręs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT). Į jį kreipėsi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėjęs bylą dėl vidaus sandorio Kaune teisėtumo.
„Kai sulauksime, tada galvosime, ką reikia daryti“, – BNS teigė komiteto vadovas.
„Nereikia savęs apgaudinėti – jeigu jau uždraudžiam pirkti iš susijusių įmonių motinai, tai negalima leisti, kad susijusios įmonės tarpusavyje iš savęs pirktų“, – pridūrė parlamentaras.
Jis taip pat pasipiktino, kad pernai „Lietuvos geležinkeliai“ rekordiškai daug pirko iš susijusių įmonių – už 102 mln. eurų: „Tokio pirkimo masto nebuvo net prie Dailydkos.“
Seimo Audito komiteto narė konservatorė Agnė Bilotaitė sako, kad valstybės įmonės turėtų taikyti aukščiausius standartus ir jų lėšos turėtų būti naudojamos skaidriai, be jokių schemų.
„Tie signalai nėra geri, jeigu ieškoma būdų, kaip apeiti įstatymą ir padaryti, kad būtų geriau ne valstybei, o kažkokiems interesams. Tas piktina“, – A. Bilotaitė.
Anot jos, Vyriausybė taip pat turėtų prisiimti atsakomybę: „Ministrai iš atsakingų sričių įmonių vadovų gali pareikalauti, kad nebūtų tokie dalykai toleruojami.“
Valstybės įmonių vidaus sandorius Seimas uždraudė 2017 metų kovą. Savivaldybėms juos leido, bet su tam tikromis sąlygomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvai leista naudoti dar 8,7 mln. eurų įšaldytų RRF lėšų – svarstoma kreiptis į ES teismą
Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, prane&scaro...
-
LB pažėrė kritikos komerciniams bankams: ketinimas didinti paslaugų įkainius – liūdinantis faktas3
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“. ...
-
Užderėjo pirmosios braškės: kokia jų kaina?9
Jau netrukus masiškai bus pradėtos skinti šių metų braškės. Pirmasis derlius jau užderėjo. Ūkininkai sako, kad šiemet braškių derlius bus vidutinis, nes saulės buvo mažai, o orai – permainingi. Visgi kainos la...
-
Parlamentarų grupė įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą1
Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensij...
-
G. Šimkus: pratęsus solidarumo įnašą, už 2025 metus jo galėtų būti gauta 50–70 mln. eurų4
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų. ...
-
Finansų ministerija svarsto kreiptis į ES Bendrąjį teismą dėl „įšaldytų“ RRF lėšų1
Finansų ministerija svarsto kreiptis į Europos Sąjungos (ES) Bendrąjį teismą dėl Europos Komisijos (EK) veiksmų sprendžiant dėl Lietuvai skirtų „įšaldytų“ Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų. ...
-
G. Landsbergis: Rusijos ir Kinijos ekonominis spaudimas gali būti naudojamas kaip hibridinė ataka10
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis įspėja, kad Rusija ir Kinija ekonominį spaudimą gali pasitelkti kaip hibridinės atakos įrankį. ...
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 40 proc.3
Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 40 proc., o vietinė elektros gamyba užtikrino 86 proc. šalies suvartojimo, pirmadienį skelbia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. ...
-
„Transparency international“: V. Uspaskichas gauna trečdalį visų EP narių papildomų pajamų5
Europarlamentaras Viktoras Uspaskichas gauna daugiau negu trečdalį visų Europos Parlamente (EP) dirbančių politikų papildomų pajamų, rodo pagal privačių interesų deklaracijas atlikta „Transparency International“ Europos Sąjungos (ES) sk...
-
VERT: antrąjį pusmetį – 14 proc. mažesnė elektros rinkos kaina1
Prognozuojama elektros rinkos kaina antrąjį šių metų pusmetį – 8,353 cento už kilovatvalandę (kWh) – 14,35 proc. mažesnė nei pirmąjį, pirmadienį pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...