Pastaraisiais metais duonos gamybos technologijos labai ištobulėjo, gamybininkai turi galimybių keisti duonos spalvą, aromatą, skonį, jai kildinti naudoti mieles ar raugą. Šalia tradicinių rūšių atsiranda duonos gaminių, praturtintų įvairiais komponentais – sėklomis, džiovintais vaisiais, grūdų sėlenomis, dribsniais, vaisiais ar net daržovėmis.

2017 m. rugsėjo mėnesio duomenimis, šalyje užregistruotos 310 duoną ar pyragus kepančių įmonių. Per devynis šių metų mėnesius Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai patikrino 236 įmones, jose buvo nustatyta daugiausiai bendrų higienos reikalavimų pažeidimų – 85 atvejai, (2016 m. 9 mėn. – 92), savikontrolės – 80 (2016 m. 9 mėn. – 86), technologijų nesilaikymo atvejų – 25 (2016 m 9 mėn. – 36), rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Išnagrinėjus patikrinimų rezultatus, galima teigti, kad duonos ir pyrago gaminiai Lietuvoje gaminami saugūs ir kokybiški. Pažeidimų šiose įmonėse mažėja, tik 13 jų priskiriamos padidintos rizikos grupei. Įmonės vis daugiau dėmesio skiria savikontrolės, higienos ir technologinių reikalavimų laikymuisi. Paisyti gaminių kokybės įpareigoja ir šiandienos vartotojai, kurie yra reiklūs, vis didesnį dėmesį skiriantys duonos bei pyrago gaminių sudėčiai, kokybei, ženklinimui, įpakavimui ir kt.“, – teigė VMVT Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Specialistės teigimu, šiais metais dėl nekokybiškų duonos ir pyrago gaminių buvo gauti 89 vartotojų skundai, iš kurių 37 pasitvirtino. 21 atveju žmonės skundėsi dėl gaminių kokybės (pasibaigę tinkamumo vartoti terminai, supelijusi duona, atsiradę kenkėjai ir kt.), kitais atvejais – dėl ženklinimo. Pasak V. Jarošienės, nekokybiška produkcija gali atsirasti dėl blogos žaliavos panaudojimo, gamybos technologijų nesilaikymo, netinkamo įpakavimo, prekių pervežimo ar laikymo sąlygų (prekybos vietose, namuose ir kt.) pažeidimų. Visais atvejais prekyba nekokybiškais produktais stabdoma, atsakingiems asmenims skiriamos administracinės ir piniginės baudos.

Vartotojai savo skunduose dažnai nenurodo parduotuvės adreso, produktų rūšies, tikslių nusiskundimo priežasčių, negali pateikti pirkimo pardavimo dokumentų, apie produktų kokybės pažeidimus praneša po kelių dienų, kai tos partijos produktai būna jau išparduoti. Tokie skundai laikomi nepasitvirtinusiais.

V. Jarošienė primena, kad dėl nekokybiškų maisto produktų vartotojai turi kreiptis į parduotuves, kuriose įsigijo šiuos produktus. Vartotojas turi teisę reikalauti, kad prekė būtų pakeista į tokią pat tinkamos kokybės arba kad būtų grąžinti sumokėti pinigai. Šia teise vartotojas gali pasinaudoti tik turėdamas išsaugojęs pirkimo čekį, kol prekės tinkamumo vartoti terminas nepasibaigęs. Specialistės nuomone, parduotuvių administracijos stengiasi geranoriškai spręsti iškilusias problemas dėl nekokybiškų produktų. Jei pardavėjas nevykdo minėtų reikalavimų, vartotojas gali kreiptis į VMVT visą parą veikiančiu nemokamu telefono numeriu 8 800 40403 arba užpildyti elektroninę skundo formą-anketą VMVT internetiniame puslapyje.