Dukart atidėtas įstatymas vėl Seimo darbotvarkėje: šįkart su pasiūlymais

Ketvirtadienio Seimo darbotvarkėje įrašytas jau dukart atidėtas įstatymo projektas, numatantis apmokestinti nekilnojamojo turto (NT) plėtrą valstybės nuomojamoje žemėje, šįkart jam pateikta ir pasiūlymų. Verslas džiaugiasi, esą parlamentarai girdi argumentus ir nori užkirsti kelią dar didesniam būstų kainų augimui. Savo ruožtu įstatymo iniciatoriai kalba apie NT verslo siekį kuo ilgiau pelnytis valstybės sąskaita.

Paskutiniam balsavimui Seimui trečią kartą teikiamomis Žemės įstatymo pataisomis numatoma nuo 2022 m. kovo 1 d. apmokestinti valstybinėje žemėje vykdomą NT plėtrą – jei valstybei priklausančiame sklype būtų statomi nauji pastatai ar atliekama esamų rekonstrukcija, į šalies biudžetą reiktų sumokėti iki 75 proc. vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės. Tokią apmokestinimo tvarką pasiūliusi Vyriausybė, jai pritaręs Seimo Kaimo reikalų komitetas.

Vienkartinį mokestį statytojai turėtų susimokėti ir keičiant išsinuomoto sklypo paskirtį, pavyzdžiui, norint apleisto pramoninio objekto vietoje statyti daugiabučius namus.

Pirmasis variantas pateiktas dar 2019 metais, jau kadenciją baigusio Seimo nario Petro Čimbaro.

NT verslas įspėjo, kad apkrovus plėtotojus didesne mokestine našta, kiltų NT burbulo rizika, pastebimai išaugtų būsto kainos. Pasak Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidento Mindaugo Statulevičiaus, mokestis galėtų siekti ir iki 105 proc. sklypo vertės, o žemės kaina sudaro iki penktadalio viso NT projekto vertės, tad neišvengiamai kiltų būsto kainos vartotojams.

Jo skaičiavimais, dėl to 50 kv. m butas Vilniuje galėtų brangti iki 15–20 tūkst. eurų.

Siūlomą rinkliavą verslas vadina neadekvačia ir nesąžininga – pataisų kritikai pažymi, kad mokestis yra per didelis, įsigaliotų per anksti, taip pat esą brangtų ir parengti, bet dar nepradėti statyti projektai.

Be to nuogąstaujama, kad apmokestinus papildomai, NT įmonės atsisakys planų konvertuoti apleistas pramonines teritorijas ir jose plėtoti labiau gyventojų poreikius atitinkančius objektus.

Praeitą ketvirtadienį pataisų priėmimą Seimas nukėlė reaguodamas į kilusį viešą nepasitenkinimą – norėjo apsvarstyti kritiką. Antradienį projektas dar kartą atidėtas to Laisvės ir konservatorių frakcijų vardu paprašius Laisvės partijos pirmininkei, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei, kadangi jis „stabdytų investicijas miestuose“.

Įregistruoti du nauji pasiūlymai

Praėjus savaitei nuo pirmojo atidėjimo, įstatymui Seime registruoti du pasiūlymai. Abu juos antradienį registravo Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas. Vienu jų parlamentaras siūlo įstatymo įgyvendinimą atidėti iki 2022 metų pabaigos, esą projekto rengimas užtruko, todėl kokybiškai parengti ir įgyvendinti šį teisės aktą iki šių metų pabaigos nėra realu.

Antruoju siūlymu Seimo vicepirmininkas siūlo numatyto mokesčio netaikyti tiems NT objektams, kurių projektai yra parengti, tačiau pataisų įsigaliojimo dieną jie dar nėra pradėti statyti. Jei valstybinės žemės nuomotojai turės sumokėti už tokių objektų plėtrą, anot V. Mitalo, ženkliai išaugtų iš valstybės nuomojamame sklype plėtojamo NT kaštai ir dalis statytojų gali apskritai nebetęsti pradėtų projektų.

Pasiūlymus prieš rytinį Seimo posėdį ketvirtadienį svarstys Kaimo reikalų komitetas.

Komiteto pirmininko Viktoro Pranckiečio teigimu, pasiūlymais ir nukėlimais tik siekiama įstatymo priėmimą užvilkinti, kad NT plėtotojai kuo ilgiau galėtų neatsiskaityti su valstybe, ant kurios žemės vykdo NT plėtrą. Jis tikina, kad verslas uždirba naudodamasis valstybiniu turtu, todėl privalo susimokėti papildomai.

Žaidžiama ne visai teisinga kova – norima kuo ilgiau užtęsti, kad būtų kuo daugiau valstybinės žemės panaudota neatlygintinai projektų įgyvendinimui.

„Žaidžiama ne visai teisinga kova – norima kuo ilgiau užtęsti, kad būtų kuo daugiau valstybinės žemės panaudota neatlygintinai projektų įgyvendinimui. Žinau daug pastangų kalbėti apie tai, kad ta žemė ir lieka valstybei. Bet visada aiškiai bandžiau pasakyti, kad jeigu iš valstybės išsinuomoji vietą ir joje įrengi kažką, ką tu parduodi, ir iš to gauni naudą parduodamas vietą, o ne žemę, tai turi sumokėti valstybei, nes tai yra būdas gauti naudą valstybės turto sąskaita“, – Eltai sakė parlamentaras.

Anot jo, kuo daugiau laiko bus sugaišta priimant įstatymą, tuo daugiau įplaukų į biudžetą neteks valstybė.

„Kiek laiko mes dar jo nepriimsime, tiek projektų per tą laiką bus patvirtintų negaunant naudos valstybei ir pasinaudojant valstybine žeme“, – tikino liberalas.

Parlamentaras neabejoja, kad garsiai prieštaraudami siūlomai tvarkai, NT plėtotojai tiesiog stengiasi išvengti mokesčių už veiklą ne savo žemėje. Jei jau nori plėsti veiklą valstybiniame sklype, statytojai turi susimokėti už svetimą turtą, kurio nuoma, aiškina jis, turi duoti naudą šaliai ir jos biudžetui.

V. Pranckietis įsitikinęs, kad verslas turėtų būti įpareigotas valstybinius sklypus įsigyti.

„Ta nuoma iš tikro yra pardavimas ir, manau, kad reikia inicijuoti pataisas, kad ta žemė būtų tiesiog parduodama. Nes jei ji lieka valstybei, ji negali būti niekaip kitaip panaudojama. Tarkime, nupirko buvusios gamyklos teritoriją, išardė, pastatė butus, pardavė juos pagal tos vietos vertę. Ta vertė jau yra maksimali ir kitos vertės už tą žemę jau nebebus“, – pastebėjo V. Pranckietis.

NT plėtotojų kompromisas – mokėti mažiau, atidėti metams, netaikyti visiems

LNTPA prezidentas M. Statulevičius Eltai atskleidė, kad jo atstovaujama asociacija ir kitos įstatymo projektui prieštaraujančios organizacijos į parlamentarų diskusijas dėl pataisų, atidėjus jų priėmimą, įtrauktos nebuvo. Visgi pašnekovas pasidžiaugė, kad Seimas suprato neigiamą projekto poveikį ir skyrė daugiau laiko jam apsvarstyti.

„Po mūsų spaudos konferencijos, merų raštų įvairių ir viešosios informacijos turbūt sukluso Seimo nariai ir suprato, kokia čia „bomba“ tame įstatyme yra užkoduota ir kaip tai gali atsiliepti galutiniam vartotojui, stabdyti plėtrą“, – teigė M. Statulevičius.

LNTPA prezidentas neprieštaravo tokio mokesčio įvedimui, tačiau, anot jo, dabartiniame projekte numatytas apmokestinimas yra dukart per didelis, mokėti reiktų per anksti, jis taikomas dar nepradėtiems statyti projektams.

M. Statulevičius paaiškino, kad jei siūloma tvarka bus patvirtinta, NT plėtotojams 5 proc. reiktų mokėtų už sklypo paskirties keitimą, iki 50 proc. už papildomą sklypo užstatymą ir dar iki 50 proc., jei planuojama statyti papildomai jau užstatytame sklypo plote.

„Netenkintų toks, koks įsigaliotų dabar, nes dabar yra 105 proc. apmokestinimas, mūsų tai tikrai netenkintų. Manau, kad logiškas kompromisas būtų iki 50 proc. maksimalus mokestis ir įsigaliojimas po metų, o jis nebūtų taikomas tiems projektams, kurie pradėti ir perėję gana daug planavimo etapų“, – kalbėjo LNTPA vadovas.

Asociacija savo siūlymus projektui Seimui pateikė dar praėjusią savaitę.

„Penktadienį teikėme siūlymą, kad turėtų būti grįžta prie racionalaus mokesčio dydžio ir įsigaliojimo termino, ką mes turbūt pastaruosius metus Seimo, Vyriausybės, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų darbo grupėse esame kalbėję“, – atskleidė M. Statulevičius.

Nepriimti pataisų skatino meras

Anksčiau į Seimo narius su prašymu nepriimti dabartinio įstatymo projekto kreipėsi ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Parlamentarams adresuotame mero laiške rašoma, kad įvedus naująjį apmokestinimą sustos vertės kūrimas miestuose. Mero įsitikinimu, pataisomis norima ne efektyvinti valstybinės žemės naudojimą, o tik papildomai apmokestinti verslą.

„Kadangi didžioji dalis investicinių projektų mieste ir regionuose vykdoma valstybinėje žemėje, nes apie 80 proc. kitos paskirties pastatų (komercinių, gamybinių ir pan.) yra valstybinėje žemėje, todėl galima teigti, kad papildomas apmokestinimas palies daugumą investuotojų, kurie nori kurti vertę konvertuojant ir suteikiant naują gyvenimą apleistoms miestų teritorijoms“, – teigiama R. Šimašiaus laiške.

Vilniaus meras taip pat pažymi, kad įvedus pakeitimus sustos miestų bendruosiuose planuose numatyta buvusių pramonės zonų konversija, naujas mokestis galiotų ir valstybės bei Vilniaus miesto savivaldybės įgyvendinamiems projektams. Be to, anot R. Šimašiaus, atsiras papildomos išlaidos investuotojams valstybiniuose ar savivaldybių projektuose, didės administracinė našta naujo mokesčio administravimui.

„Įvertinus visa tai, kviečiu apgalvoti, kokius tikslus šis projektas bando pasiekti, įvertinti, kokią žalą jis sukelia miestų vystymuisi, bei, atsižvelgiant į tai, už jį nebalsuoti (...) bei grąžinti taisymui arba galutiniam atmetimui“, – Seimo narius kvietė jis.


Šiame straipsnyje: SeimasNT plėtramokestis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Anonimas

Anonimas portretas
jai pabrangs tik laikinai o tie statytojai MYZA kad pelnas nukris ir kainos tai pat !
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių