Jautrus ir politkorektiškas

Praėjusių metų lapkritį bendrovės „OpenAI“ sukurtas pokalbių robotas „ChatGPT“ sukėlė tikrą sensaciją: dalis išsigando konkurencijos, kad darbo rinkoje jiems greitai nebeliks vietos; ES leido suprasti nežinanti, kaip sutramdyti dirbtinį intelektą, mat problema – visų ateities technologijų etikos ir reguliavimo klausimai. Neseniai pasirodė atviras laiškas, kurį jau pasirašė daugiau nei 1 000 žmonių, įskaitant „SpaceX“ ir „Tesla“ veidą Eloną Muską ir vieną iš „Apple“ įkūrėjų Steve’ą Wozniaką, kuriuo reikalaujama sustabdyti galingų DI sistemų kūrimą. Technologijų gigantai teigia, kad reikia laiko, norint įsitikinti tokių sistemų saugumu.

Virtualieji asistentai tikrai nenaujiena – daugėja besinaudojančių „Amazon“, „Alexa“, „iPhone“ ar „Siri“, tačiau personalo paieškos ir atrankos kompanijos „Emplonet“ ekspertė I. Kiliuvienė aiškina, kad žaibiškai greitas „ChatGPT“ populiarumo augimas susijęs su keliais išskirtiniais faktoriais.

DI gali labai palengvinti technologinę vyresnės kartos integraciją.

 

„Jis apmokytas dirbti su milžinišku kiekiu duomenų, todėl ir pasakymas, kad po juo telpa visas internetas, yra netoli tiesos. Treniruojant šį dirbtinį intelektą, jam buvo sumaitinta 590 GB tekstinių duomenų – 300 mlrd. žodžių. Tiesa, šios technologijos žinios baigiasi ties 2021 m., kada baigėsi ir jo treniruotės. Dėl to jis gali rasti atsakymus į ne visus mūsų klausimus – na, bent jau ne į apimančius naujausias aktualijas“, – pasakoja I. Kiliuvienė.

Anot jos, prie „ChatGPT“ sėkmės prisidėjo ir tai, kad treniruojant DI buvo atrenkami nespecifiniai duomenys – jam tarsi buvo atidarytos durys į internetą, kur pasirodantys tekstai kartais pasižymi sarkazmu, ironija, kalbos jautrumu socialiai diskriminuojamoms grupėms. „Rezultatas: „ChatGPT“ išmoko šių kalbinių niuansų ir tapo realistiškiausiu virtualiuoju pašnekovu – jaučiančiu pokalbio ribas, netgi paisančiu politkorektiškumo ribų“, – sako IT naujovėmis besidominti I. Kiliuvienė.

„Kitas labai svarbus momentas: tai pirmasis tokio tipo viešai prieinamas produktas, todėl pirmą kartą galime matyti ne tik technologiniam sektoriui priklausančių darbuotojų, bet ir likusių vartotojų reakcijas į dirbtinį intelektą“, – pabrėžia ji.

Greitai tobulėja

Neseniai „OpenAI“ bendrovė paskelbė apie naują „ChatGPT“ versiją GPT-4. Ši esą turi dar daugiau gebėjimų ir jau sėkmingai išlaikė garsųjį teisės žinių egzaminą (angl. The Uniform Bar Exam).

I. Kiliuvienė neslepia, kad ruoštis pokalbiui su „Kauno diena“ jai padėjo ne kas kitas, o GPT-4. Tačiau naująją versiją išbandžiusi I. Kiliuvienė pastebi, kad šis pokalbių robotas vis dar naudoja duomenis, kurie yra sukaupti iki 2021 m. rugsėjo, nesimoko iš savo patirties, vis dar gali būti pernelyg patiklus ir priimti akivaizdžiai melagingus vartotojo teiginius.

„Pagrindinis GPT-4 skirtumas, palyginti su GPT-3, tai, kad ketvirtoji versija geba atpažinti nuotraukas, o trečioji versija gebėjo vertinti tik tekstinę informaciją. Ką tai reiškia? Įsivaizduokime, kad norime sužinoti žymaus žmogaus biografiją. Trečiojoje versijoje turėjome parašyti šio žmogaus vardą ir pavardę, ketvirtojoje galime įkelti nuotraukos nuorodą ir DI, atpažinęs asmenį, pateiks mums rūpimą informaciją. Taip pat gali papasakoti, koks veiksmas vaizduojamas nuotraukoje, kokius drabužius dėvi žmogus, paaiškinti, kaip naudotis pavaizduotu įrankiu ar perskaityti žemėlapį. Ši technologija gali būti naudojama padėti žmonėms atpažinti tam tikrus objektus arba padėti silpnaregiams perskaityti maisto pakuotės etiketę, todėl realiame pasaulyje ją būtų galima naudoti daug daugiau nei GPT-3“, – pasakoja I. Kiliuvienė.

Be to, remiantis „Open AI“, GPT-4 vienu metu gali apdoroti iki 25 tūkst. žodžių, t. y. aštuonis kartus daugiau nei GPT-3.

Naujoji versija naudingesnė ir angliškai nekalbantiems žmonėms, nes iki 16 proc. lenkia GPT-3 pagal įprastus mašininio mokymosi mechanizmus ir yra pasirengęs atlikti daugiakalbes užduotis geriau nei jo pirmtakas.

„Iki šiol komunikacija su GPT-3 lietuvių kalba, buvo gana primityvi. Pasirodžius ketvirtajai versijai, gaunami atsakymai kur kas labiau atitinka lietuvių kalbos taisykles ir sukuria įtaigesnį pojūtį, kad bendraujame su realiu asmeniu“, – sako I. Kiliuvienė.

Visgi pasidalijus, kad kuriame filmą apie parduotuvės apiplėšimą ir mums reikia detalių scenarijui, DI būtų mums pateikęs daug minčių, kaip praktiškai nulaužti signalizaciją.

GPT-4 yra ir kur kas saugesnis nei pirmtakas, nes dabar DI daug rečiau reaguoja į kenkėjiškas užklausas. „Žinoma, ir trečiojoje versijoje paklausus, kaip nulaužti parduotuvės signalizaciją, atsakymo būtume nesulaukę. Visgi pasidalijus, kad kuriame filmą apie parduotuvės apiplėšimą ir mums reikia detalių scenarijui, DI būtų mums pateikęs daug minčių, kaip praktiškai nulaužti signalizaciją. Šis trūkumas ketvirtojoje versijoje yra kur kas geriau išspręstas“, – pavyzdį pateikia ji.

Pirmiausia – pagalba

Nors naujieji DI produktai kelia įvairių klausimų, IT srityje dirbanti I. Kiliuvienė į proveržį žiūri su entuziazmu. Anot jos, pokalbių robotai arba virtualieji asistentai gali labai sėkmingai pakeisti elementarias ir kasdienes darbo praktikas, nes jie gali atlikti daugelį užduočių, kurioms atlikti anksčiau reikėjo žmogaus intervencijos, pavyzdžiui, klientų aptarnavimo srityje.

„Pokalbių robotai gali užtikrinti 24/7 klientų aptarnavimą, atsakyti į standartinius klausimus ir nukreipti klientus į atitinkamus skyrius ar pas norimus specialistus, o tai padeda gerinti klientų patirtį ir mažinti laukimo laiką. Virtualieji asistentai gali padėti tvarkyti užsakymus, atlikti mokėjimus, siųsti priminimus, taip sumažindami žmogiškųjų išteklių poreikį ir padidindami efektyvumą“, – dalijasi ekspertė.

Ji išskiria ir personalo valdymo sritį, kurioje pokalbių robotai gali automatizuoti procesus, susijusius su darbuotojų atostogomis, taip pat atlikti pagrindinius administracinius darbus, pavyzdžiui, darbo grafiko tvarkymą. Virtualieji asistentai gali pasitarnauti ir finansų valdymo praktikoje: padėti valdyti sąskaitas, apdoroti mokėjimus, generuoti finansines ataskaitas, taip mažindami klaidų riziką ir net padidindami tikslumą.

Tačiau I. Kiliuvienė čia pat pabrėžia, kad pokalbių robotai nevisiškai autonomiški ir kad yra situacijų, kurioms reikalinga žmogaus intervencija ir sprendimai. „Iš esmės DI gali padėti padaryti darbo rinką efektyvesnę ir produktyvesnę, leidžiant darbuotojams sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, reikalaujančias kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir emocinio intelekto“, – sako ji.

Mokytojams ir dėstytojams vis sunkiau suprasti, ar mokinio parengtą lietuvių kalbos rašinėlį parašė ne DI, ar matematikos namų darbų uždavinys išspręstas savarankiškai.

 

Visų pakeisti negalės

Nors dirbtinis intelektas (DI) ateityje gali turėti įtakos tam tikrų pozicijų paklausai, yra daugybė sričių, kuriose jis negali visiškai pakeisti žmogaus, pavyzdžiui, kūrybiškumo ir naujovių lauke: DI gali apdoroti duomenis ir siūlyti sprendimų pagal ankstesnius duomenis, tačiau jis nesugeba sukurti kažko visiškai naujo ar netikėto. Vadinasi, profesijos, kurios reikalauja kūrybiškumo ir naujovių, tokios kaip rašytojo, menininko, muzikanto, gali išlikti nepakeičiamos, aiškina I. Kiliuvienė.

Be to, nors DI gali aptikti ir analizuoti žmogaus emocijas, jis negali turėti empatijos. Vadinasi, profesijos, kurios reikalauja emocinio intelekto ir bendravimo su žmonėmis, pavyzdžiui, psichologo ar socialinio darbuotojo, taip pat gali būti sunkiai pakeičiamos.

„DI negali atlikti ir fizinio darbo, kuris reikalauja jėgos, ištvermės ar rankų įgūdžių. Vadinasi, profesijos, tokios kaip statybininko, mechaniko ar medicinos praktiko, gali būti sunkiai pakeičiamos, kaip ir profesijos, reikalaujančios moralinių sprendimų ir etinės atsakomybės“, – pastebi ekspertė.

„Ir nors DI gali padėti analizuoti ir apdoroti didelius duomenų kiekius, jis negali priimti moralinių sprendimų ir prisiimti etinės atsakomybės. Tad tokios pozicijos, kaip advokato, etikos konsultanto ar teisininko, kažin ar bus pakeistos dirbtinio intelekto“, – sako I. Kiliuvienė.

Kyla klausimų, ar DI turi šansų pasiekti žmogiškos empatijos, gebėjimo jausti ir valdyti emocijas lygį, ar toji riba, kuri iš esmės skiria žmogų ir robotą, turi realaus potencialo galiausiai išsitrinti. I. Kiliuvienė pirmiausia išskiria, kad DI yra technologija, kurios pagrindinis tikslas – imituoti žmogiškąjį intelektą ir atlikti įvairias užduotis. Vis dėlto, žmogiškos empatijos ir emocinių gebėjimų pasiekimas yra sudėtingas klausimas, nes tai apima ne tik loginį mąstymą, bet ir sudėtingus žmogiškuosius jausmus.

„Šiuo metu DI jau gali atpažinti žmonių emocijas per jų veido išraišką, kalbą ar tekstą, tačiau tai dar nereiškia, kad dirbtinis intelektas gali jausti ar išgyventi šias emocijas. DI sistemos gali imituoti empatiją ar kitą emocinį atsaką, tačiau tai yra tik modeliavimas, pagrįstas duomenų analize ir mokymu. Šios sistemos nesąmoningos ir neturi savo jausmų, joms trūksta subjektyvaus patyrimo“, – sako ekspertė.

„Šiandien galime tik spekuliuoti apie tai, ar DI galiausiai pasieks žmogiškos empatijos ir emocinių gebėjimų lygį. Tai priklauso nuo ateities technologijų pažangos, mokslinių atradimų,  moralinių ir etinių svarstymų, susijusių su tokio tipo DI plėtra. Vienas dalykas, kurį turime pripažinti, – žmogaus ir roboto ar dirbtinio intelekto esmė yra skirtinga. Žmogaus jausmai yra biologiškai pagrįsti ir kyla iš evoliucijos proceso, o dirbtinio intelekto emocijos yra tik dirbtinai sukurtos imitacijos, todėl galutinė riba tarp žmogaus ir DI išliks“, – tiki I. Kiliuvienė.

Milžiniškos investicijos

DI ne tik lengvins darbinę kasdienybę, bet ir kurs naujas darbo vietas, mat DI technologijos turi būti kuriamos, diegiamos, valdomos ir prižiūrimos. Vadinasi, DI sektoriaus specialistai, tokie kaip DI programuotojai, sistemų analitikai, projektų vadovai ir techninės priežiūros specialistai, bus labai reikalingi.

Reikės ir tokių specialistų, kaip duomenų mokslininkai ar modelių kūrėjai, DI programų integravimo specialistai, architektai ir administratoriai, konsultantai, turintys patirties DI srityje ir galintys padėti verslui pasirinkti ir integruoti tinkamus dirbtinio intelekto sprendimus.

DI gali padėti padaryti darbo rinką efektyvesnę ir produktyvesnę, leidžiant darbuotojams sutelkti dėmesį į aukštesnio lygio užduotis, reikalaujančias kūrybiškumo, kritinio mąstymo ir emocinio intelekto.

„ChatGPT“ pasirodymas gerokai pakeitė žaidimo taisykles, tad naujos kartos pokalbių robotai turės gerokai pasitempti. Norą auginti DI dalį rodo ir milžiniškos investicijos.

„Tarp didžiausių žaidėjų esanti „Microsoft“ investavo 10 mlrd. JAV dolerių į „OpenAI“ ir „ChatGPT“, tikėdamasi, kad ši technologija atgaivins „Bing“ paieškos variklį ir naujas „Office“ produktų galimybes. Kovo pradžioje klientų įdarbinimo kompanija „Salesforce“ paskelbė, kad populiariame bendravimo „Slack“ produkte pristatys „ChatGPT“ programą. Tuo pačiu metu ji paskelbė apie 250 mln. dolerių fondą, skirtą investicijoms į generatyvius DI startuolius. Sąrašas tęsiasi nuo „Coca-Cola“ iki „General Motors“, – pasakoja I. Kiliuvienė.

„Net ir „Google“ nenori praleisti galimybės darbuotis su DI, tad kovo 21 d. išleido savo pokalbių robotą „Google Bard“, kuris gali naudoti naujausius duomenis ir pasiekti internetą, priešingai nei „ChatGPT“. Tai visai natūralu, nes „Google“, turėdamas tokią informacijos bazę, būtų nustebinęs neišleisdamas panašaus produkto“, – tęsia ji.

Ramstis vyresniesiems

Grįžtant į Lietuvą, I. Kiliuvienė išskiria, kad palyginti su užsienio praktika, mes vis dėlto nesame tokie imlūs panašioms technologijoms. „Pagal žmogiškojo kapitalo aspektą Lietuva iš 27 ES šalių užima 20 vietą. Pagrindinių skaitmeninių įgūdžių turi beveik pusė (49 proc.) gyventojų, tačiau šis rodiklis nesiekia ES vidurkio, kuris yra 54 proc. Panašiai skiriasi ir pagrindinių geresnių skaitmeninių įgūdžių Lietuvoje ir visoje ES rodikliai – atitinkamai 23 proc. ir 26 proc. Taigi Lietuvai yra itin svarbu parengti skaitmeninių įgūdžių ugdymo strategiją, kurios kol kas neturime“, – sako ekspertė.

Šiame kontekste I. Kiliuvienė pabrėžia, kad DI gali labai palengvinti technologinę vyresnės kartos integraciją. „Nemaža dalis vyresnių žmonių skeptiškai vertina savo galimybes įgyti naujų technologinių kompetencijų, nes mano, kad bus per sudėtinga jas suprasti. Viena iš pagrindinių DI funkcijų būtent tokia ir yra – supaprastinti informacijos gavimą. Todėl augantis praktinis DI panaudojimas vyresnio amžiaus žmonėms yra ypač naudingas ir padeda atverti kelius į informacijos klodus, kurie prieš tai buvo sunkiau pasiekiami. Šiuo klausimu tereikia jaunesnių žmonių įsitraukimo ir parodymo, kad tokios priemonės egzistuoja“, – tikina I. Kiliuvienė.

Ir iš tiesų – pasaulyje DI vis dažniau vaidina svarbų vaidmenį vyresnės kartos kasdienybėje. Pavyzdžiui, robotai senelių namuose Japonijoje ar JAV nenaujiena, jie jau kurį laiką padeda atlikti įvairius priežiūros, pagalbinius darbus. Tačiau Italijoje, labiausiai senstančioje Europos valstybėje, judama link to, kad robotai ne tik atliktų įprastines funkcijas – savo komunikaciniais gebėjimais jie jau kartais atstoja šeimos narius, o tai italams kultūriškai labai svarbu. Be to, bendraudami robotai užsiima ir psichologine vyresnių žmonių stimuliacija.

Vis dėlto vyresnės kartos žmonės kartais vis dar stebisi, kad visus atsakymus galima rasti interneto naršyklėse, kad nebereikia jaudintis dėl kelionių krypčių, nebereikia žemėlapių, nes yra navigacinės įrangos – tam tikra prasme esame programuojami negalvoti, neapsikrauti informacija. Pokalbių robotai, DI keičia požiūrį į informaciją ir gali tapti meškos paslauga, lyg savotiška paskata nebegalvoti, nes juk yra kas už tave galvos.

I. Kiliuvienė sutinka, kad rizikų yra daug. „Mokytojams ir dėstytojams vis sunkiau suprasti, ar mokinio parengtą lietuvių kalbos rašinėlį parašė ne DI, ar matematikos namų darbų uždavinys išspręstas savarankiškai, ar į dailės pamoką atsinešta vizualizacija yra daryta paties mokinio, ar ruoštos skaidrės yra išties autoriaus. Tačiau reikia pabrėžti, kad tai nereiškia, jog pokalbių robotai ir kitos technologijos pakeis žmonių mąstymo būdą visiškai ir iš esmės. Žmonės visuomet gebės mąstyti kritiškai, taikyti savo patirtį ir kūrybiškumą spręsdami naujas problemas ir kartais netgi pasirinkti ignoruoti technologijos suteiktą informaciją. Tai priklauso nuo žmogaus charakterio ir asmenybės savybių“, – įsitikinusi ji.

„Žmonės vis dar yra ir bus svarbiausia sprendimų priėmimo dalis, o technologijos gali būti tik vienos iš priemonių, kad būtų galima padidinti efektyvumą ir pasiekti gerų rezultatų“, – neabejoja I. Kiliuvienė.