- Diena Media inf., Lrt.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentė Dalia Grybauskaitė esamą socialinę sistemą vadina ekstensyvia ir orientuota į kiekybinį išmokų mokėjimą.
Pasak D. Grybauskaitės, dėl šios priežasties daugelis bedarbių renkasi socialines išmokas, o ne ieško darbo ar kuria verslą. Tačiau, remiantis Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis, šiuo metu Lietuvoje konkurencija tarp bedarbių itin aukšta, į vieną laisvą darbo vietą pretenduoja daugiau nei 150 žmonių.
Be pateisinamos priežasties darbo pasiūlymo atsisako 4 proc. bedarbių.
Prezidentė: žmonės neturėtų gyventi iš išmokų
Laidoje „Teisė žinoti“ Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsakydama į žurnalistės Ritos Miliūtės klausimą apie socialinių reikalų ministro Donato Jankausko idėją mokėti premiją tiems bedarbiams, kurie patys susirado darbą, atsakė, jog „socialinės sistemos orientacija“, kai žmogus pats mėgina ieškoti darbo – gera kryptis.
Nors Prezidentė nenorėjo diskutuoti šiuo klausimu, tačiau sakė, kad daugelis žmonių renkasi gyvenimą iš išmokų, o ne ieško darbo ar imasi verslo. Pasak jos, dėl to kalta ekstensyvi ir į kiekybinį išmokų mokėjimą orientuotą socialinė sistema.
„Mūsų sistema paveldėjo ekstensyvų į kiekį, o ne į kokybę orientuotą išmokų mokėjimą, ir tai, kad daugelis žmonių pasirenka geriau gyventi iš išmokų, o ne būti veiklūs, verslūs, ieškoti darbo, yra sistemos palikimas“, – laidoje „Teisė žinoti“ sakė Prezidentė.
Be pateisinamos priežasties darbo atsisako 4 proc. bedarbių Inga Liubertė, Lietuvos darbo biržos (LDB) Darbo pasiūlos ir paklausos skyriaus vedėja, teigia, kad šiuo metu neseniai darbą praradę asmenys tarpusavyje konkuruoja itin aktyviai: rugpjūčio 21 dieną į laisvą darbo vietą pretendavo beveik 155 asmenys, tad laisvos darbo vietos užpildomos sąlyginai greitai.
„Pasikeitė ir pats bedarbio portretas. Jei prieš metus mūsų klientai buvo visai kitokio kontingento, tai šiandien yra daugiau nedarbių turinčių ir aukštesnę kvalifikaciją ir užėmusių aukštas pareigas“, – lrt.lt sakė I. Liubertė.
Ji neneigia, kad pasitaiko atvejų, kai asmenys darbo pasiūlymo atsisako be pateisinamos priežasties, tačiau atsisakančiųjų siūlomo dabro ęsą yra itin mažai. Tokie atvejai liepos mėnesį sudarė 4,3 proc. Šis skaičius, anot ekspertės, yra nežymus ir neiškreipia esamos padėties.
Pasak jos, iš pateisinamų neįsidarbinimo priežasčių dažniausios yra nepakankama kvalifikacija, gydytojų pažymos, jog bedarbis negali dirbti atitinkamo darbo ir pan.
Galėtų įdarbinti daugiau
Pasak I. Liubertės, susiklosčiusiai situacijai, kai į vieną vietą pretenduoja 100 ir daugiau bedarbių, o tam tikrų profesijų bedarbiams darbo birža negali pasiūlyti jų profesinį pasirengimą atitinkančių registruotų laisvų darbo vietų, įtakos turi ir darbdavių veiksmai.
LDB ekspertės teigimu, būtų galima įdarbinti daugiau bedarbių, jei visi darbdaviai apie visas laisvas vietas informuotų teritorines darbo biržas.
„Palyginus laisvų darbo vietų registruotų darbo biržoje ir Statistikos departamento skelbiamų laisvų darbo vietų duomenis matyti, jog pirmo ketvirčio pabaigoje LDB duomenų bazėje buvo registruota 1,6 tūkst. laisvų darbo vietų – beveik 5 kartus mažiau nei Statistikos departamento tyrimo duomenimis (7,5 tūkst.)“, – teigė I. Liubertė.
LDB duomenimis, rugpjūtį beveik 38 proc. registruotų bedarbių buvo mokamos nedarbo draudimo išmokos, kurios vidurkis liepą siekė 696 Lt. Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Užimtumo rėmimo įstatymo redakcijai, buvo sumažintas mokymosi stipendijos dydis, bedarbis, dalyvaujantis profesiniame mokyme ir turintis teisė gauti nedarbo draudimo išmoką, pasirenka vieną – mokymosi stipendiją ar nedarbo draudimo išmoką norėtų gauti.
Bedarbiams, dalyvaujantiems profesinio mokymo programoje, per pirmuosius 3 mokymosi mėnesius mokama 0,7, o per vėlesnius – 1 Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos dydžio mokymo stipendija, apmokamos kelionės bei apgyvendinimo išlaidos.
Nedarbo lygis Lietuvoje siekia 10 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Merų sukilimas: kaltina pinigų ieškant svetimose kišenėse9
Merai sukilo prieš Laisvės partijos siūlymą lėšų gynybai imti iš savivaldybių. Aiškina, kad ir taip pinigų vos užtenka, tad apie jokį pajamų mokesčio perskirstymą negali būti nė kalbos. Be to, kaltina partijos lyderę ...
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus33
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų4
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...