- Ignas Jačauskas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos gyventojai didžiausiomis problemomis laiko infliaciją, mokesčius, sveikatos ir socialinę apsaugą, rodo eurobarometro apklausa.
Pernai lapkritį Europos Komisijos vykdytoje apklausoje infliaciją, kaip didžiausią problemą, nurodė 52 proc. šalies gyventojų, mokesčius – 25 proc. gyventojų.
Lietuviai šias problemas nurodė gerokai dažniau nei dauguma ES piliečių. Bendrijos vidurkis infliaciją ir mokesčius (su Jungtine Karalyste) vadinant problema atitinkamai siekė 18 ir 8 procentai.
Vidutinė metinė infliacija pernai Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, pernai buvo 2,2 proc. ir viršijo ES vidurkį – 1,6 procento.
Sveikatos ir socialinę apsaugą tarp didžiausių problemų nurodė 23 proc. respondentų Lietuvoje, tai atitiko ES vidurkį.
Tarp kitų didžiųjų problemų minėtos pensijos (19 proc., ES – 15 proc.) ir nedarbas (17 proc., ES – 15) – nuotaikos šiais klausimais beveik atitiko ES vidurkį. Kiek pozityviau gyventojai, nei ES mastu, žiūri į nedarbą – kaip didelę problemą nedarbą nurodė 17 proc. respondentų (ES – 23 proc.).
Lietuvos gyventojai truputį optimistiškiau nei vidutiniškai ES vertina ir ateitį. Tai, kad, jų manymu, artimiausi 12 mėnesių bus geresni tiek šeimos finansiniu požiūriu, tiek apskritai, nurodė 30 proc. gyventojų (dviem procentiniais punktais daugiau nei pernai).
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad 76 proc. Lietuvos piliečių patenkinti savo gyvenimu, tačiau šalis pagal šį rodiklį dar atsilieka nuo artimiausių kaimynių. Lenkijoje ir Estijoje tokių piliečių yra 85 proc., Latvijoje – 77 procentai. ES pasitenkinimo gyvenimu vidurkis siekia 84 procentus.
Gruodį jau skelbta, kad Lietuvos gyventojai pirmauja pagal pasitikėjimą ES – tai nurodė 66 proc. apklaustųjų. Tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje 74 proc. optimistiškai žiūri į ES ateitį, kai visoje Bendrijoje vidutiniškai tokių yra 58 proc. apklaustųjų.
Sociologas: ekonominės grėsmės – baisesnės už karines
Vytauto Didžiojo universiteto sociologas Gintaras Šumskas sako, kad panašios tendencijos buvo stebimos ir 2015–2016 Lietuvoje vykdytose reprezentatyviose apklausose prašant nurodyti didžiausias grėsmes. Jau po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos teirautasi ir apie Rusijos keliamas grėsmes, galimas branduolines katastrofas.
„Numeris vienas buvo lygiai tas pats: ekonominė situacija, socialinis teisingumas ir taip toliau. Tai yra nuolatinė tendencija Europos kontekste, kad mes išskiriame žemiškąsias, kasdienes ekonomines problemas“, – sakė jis.
Anot jo, dar viena priežastis akcentuojant minėtas problemas gali būti ir rinkimų ciklas, t. y. likus metams iki Seimo rinkimų gyventojai linksta turėtus lūkesčius lyginti su realybe.
„Kalbant apie rinkimų ciklą, lūkesčiai buvo gana dideli sukelti. Makroekonomikoje mes atrodome labai gerai, tai nuolat pabrėžia ir politikai, finansų ministras. Bet jei pažiūrime į mikrolygį, kiek realiai žmonės gavo papildomų pajamų, ypač tuose sluoksniuose, kurie nedaug uždirba, taip pat tarp pensininkų, matome, kad tie skaičiai yra juokingi. Tai yra dešimtys eurų, o ta infliacija Lietuvoje buvo tikrai nemaža“, – sakė G. Šumskas.
Pasak jo, žvelgiant į ankstesnius eurobarometro duomenis, didysis pasitenkinimo gyvenimu kritimas Lietuvoje buvo daugiau nei prieš dešimtmetį, pasaulyje kilus ekonominei krizei ir nuo to laiko beveik neatsistatė.
„Čia esame iš esmės labai panašūs į pietų Europos šalis, kur buvo daug superoptimizmo 2006–2007 metais, po to puolė visiškai į dugną. Palyginti su kaimynais, nereikėtų pamiršti, kad esame vadinamojo rinkimų ciklo pabaigoje, kai nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje, paskutiniais metais prieš rinkimus pasitenkinimas yra dugne“, – BNS sakė sociologas.
Apklausa taip pat parodė, kad šalies gyventojai yra tarp palankiausiai vertinančiųjų žiniasklaidą ES: 76 proc. Lietuvos piliečių mano, kad Lietuvos žiniasklaida pateikia įvairius požiūrius ir nuomones, o 58 proc. apklaustųjų mano, kad Lietuvos žiniasklaida skelbia patikimą informaciją. Neabejojančiųjų nuomonių pliuralizmu žiniasklaidoje daugiau nei Lietuvoje yra tik Suomijoje ir Nyderlanduose (atitinkamai 83 ir 86 proc.).
Vis dėlto tik šiek tiek daugiau nei trečdalis Lietuvos piliečių mano, kad šalies žiniasklaida pateikia informaciją, nepriklausomą nuo politinio ar komercinio spaudimo ir kad viešoji šalies žiniasklaida yra nepriklausoma nuo politinio spaudimo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilkikai prie Šalčininkų punkto nuo penktadienio turi laukti kitoje vietoje3
Vilkikai, važiuojantys per Šalčininkų pasienio postą ir laukiantys kelkraštyje bei keliantys riziką eismo saugumui, nuo penktadienio nukreipiami laukti į kitą, mažiau judrų kelią. ...
-
Bankų pelnas vėl viršijo rekordus ir tai dar – ne pabaiga?14
Bankų pelnas šiemet – beveik 1 mlrd. eurų. Tai yra du kartus daugiau nei 2022-aisiais. Beje, tiek pelno bankai uždirbo jau atskaičius laikinąjį solidarumo įnašą į šalies biudžetą. Bendra sumokėta suma perkopė 250 mln. eu...
-
KT vertins, ar kailinių žvėrelių verslo draudimas neprieštarauja Konstitucijai6
Konstitucinis Teismas (KT) ėmėsi svarstyti, ar parlamento įteisintas kailinių žvėrelių verslo draudimas atitinka pagrindinį šalies įstatymą. ...
-
Už šūkį „šlovė Ukrainai“ – išpuoliai prieš lietuvius užsienio kurortuose
Lietuvių turistų atostogas svetur vis dažniau apkartina netikėti susidūrimai su ten pat ilsėtis atvykstančiais rusais. Užtenka pasakyti „šlovė Ukrainai“ ir dūžta lėkštės, į poilsiautojus skraido stiklinės. Tokį i&scaro...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Lietuvos specialistai nuskenavo Bučos ir Borodyankos teritorijas Ukrainoje: buvo apgadinti dronai
Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA) baigė karo suniokotų Bučos ir Borodyankos teritorijų Ukrainoje fotografavimą dronais, kad vėliau galėtų būti sukurtas 3D miestų planavimo įrankis. ...
-
A. Mazuronis prognozuoja, kad šios kadencijos Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos4
Opozicinės Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis sako, kad šiemet kadenciją baigiantis Seimas nepadidins mokesčių dėl gynybos, o pastaraisiais mėnesiais vykusios diskusijos buvo skirtos imituoti sprendimų paiešką. ...
-
M. Lingė: maitinimo sektoriuje bankrotų mažėja, įdarbinama vis daugiau žmonių3
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sako, kad įdarbinimai maitinimo sektoriuje auga, bankrotų mažėja, daugėja pradedančių veiklą įmonių, tuo metu Ugdymo ir gydymo įstaigų maisto gamintojų asociacijos va...
-
Maitinimo sektoriaus atstovų protestas prie Vyriausybės: prašo grąžinti lengvatinį PVM tarifą9
Apie 100 protestuotojų – maitinimo sektoriaus atstovų – prie Vyriausybės rūmų Vilniuje penktadienį surengtame mitinge reikalauja grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...