Didėjančios pensijos džiugina ne visus: vis vien nepadengia kylančių kainų!

Anot ministrės, per dvejus metus pajamos išaugo stipriai.

„Mes padarėme daug skirtingų namų ūkių palyginimų ir matome, kad pajamos didėja maždaug nuo 28 iki 40 proc.“, – pažymėjo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Namų ūkių pajamos vidutiniškai didės 86 eurais, atskaičiavus mokesčius. Ar daugiau, ar mažiau, priklausys nuo to, kaip sunkiai žmogus verčiasi.

„Buvo atsižvelgta į tai, kurios grupės yra pažeidžiamiausios, kurios dažniausiai susiduria su skurdo rizika, t. y. vieniši asmenys, neįgalieji“, – sakė ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vadovė Ugnė Užgalė.

Vienišo pensininko mėnesio pajamos vidutiniškai sudarys 600 eurų, atskaičiavus mokesčius, arba 100 eurų daugiau nei pernai. Šalia pensijos ir vienišo asmens išmokos tokiam žmogui dar priklauso ir būsto šildymo kompensacija, už kurią mokėti tektų ne daugiau nei 10 eurų. Nevienišiems senjorams pensijos vidutiniškai didėja 65 eurais.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vieni senjorai džiaugiasi ir sako, kad reikia mokėti gyventi už pinigus, kuriuos turi, o kiti skundžiasi, kad tai vis vien nepadengia kylančių kainų.

Vienišos mamos ar tėčio, kuris augina du vaikus ir dirba už minimalią algą, mėnesio pajamos sieks 1 tūkst. eurų, atskaičiavus mokesčius, – 160 eurų daugiau nei pernai.

„Tai gana dosnus padidinimas ir jis dažnai viršija darbo užmokesčio būsimą padidėjimą“, – komentavo SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Prie algos didėjimo prisidės ir iki 625 eurų kylantis neapmokestinamas pajamų dydis (NPD). Jis aktualus mažesnį, vidutinį darbo užmokestį gaunantiems asmenims ir turintiems dalinį darbingumą.

„NPD – tai dalies pajamų nepaėmimas į biudžetą, t. y. mes paliekame gyventojams galimybę naudoti tuos pinigus, bet jų valstybė negauna į biudžetą. Valstybės galimybės ribotos, todėl reikia ieškoti ir žymiai atsakingesnių sprendimų“, – savo nuomonę dėstė Vilniaus universiteto profesorius Boguslavas Gruževskis.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams, tarp jų ir mokytojams, 5 eurais keliamas bazinis pareiginis algos dydis.

„Kiekvienais metais pedagogai tikisi didesnio atlyginimo. Manau, esame to verti“, – sakė pradinių klasių mokytoja Gertrūda Bagdonienė.

Kiekvienais metais pedagogai tikisi didesnio atlyginimo. Manau, esame to verti.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė pripažįsta, kad didesnės pajamos neatsvers infliacijos, o tik ją sušvelnins. Ekspertų teigimu, jei paramos būtų skirstomos efektyviau, pajamos galėtų kilti daugiau.

„Elektros kompensavimas – visi gauname kompensaciją už sunaudotą energiją. Tačiau tai nesąžininga: turtingesni dažniau daugiau naudoja energijos, jiems ir daugiau kompensuoja“, – svarstė B. Gruževskis.

„Spartus pajamų augimas daro įtaką infliacijai. Mes pamatysime minimalios mėnesio algos padidinimo 15 proc. įtaką tam tikroms paslaugų kainoms“, – bandė spėti SEB ekonomistas.

Ministrė kol kas pajamų peržiūrėti kitais metais neplanuoja.

„Metų viduryje mes negalime pasakyti, kokia bus situacija. 2022 m. reikėjo ir peržiūrėjome“, – pažymėjo M. Navickienė.

Žmonių pajamoms didinti iš biudžeto bus skiriama beveik 1,06 mlrd. eurų. Iš šios sumos kone 400 mln. atiteks dirbantiesiems, dar tiek pat viešojo sektoriaus darbuotojams, o 600 mln. eurų – pensijoms.