- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo 2023 m. sausio mėnesio didėja baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir netekto darbingumo, senatvės, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, taip pat tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais.
Kaip praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SAM), didesnis šalies gyventojų skaičius, tarp jų ir žmonių su negalia, turės teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją. Didėja socialinio draudimo pensijos, taip pat ir socialinio draudimo netekto darbingumo pensijos žmonėms su negalia.
„Padidėjus baziniams socialinių išmokų dydžiams, kartu padidės ir įvairios išmokos labiausiai pažeidžiamiems šalies gyventojams, tarp jų ir negalią turintiems žmonėms. Dirbančių žmonių su negalia pajamas didins ir ūgtelėjęs neapmokestinamasis pajamų dydis“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Nuo sausio pradžios bazinės socialinės išmokos dydis bus 49 eurai, tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų, o valstybės remiamos pajamos sieks 157 eurus. Šie baziniai dydžiai naudojami apskaičiuojant socialinių išmokų dydžius ir nustatant teisę gauti tam tikrą paramą, t. y., nustatant pajamų ribą, kurios neviršijus, asmuo ar šeima įgyja teisę gauti valstybės paramą.
Nuo kitų metų sausio šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Nuo jos priklauso šalpos išmokų dydžiai. Taip pat didės ir neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas žmonėms su negalia. Asmenims, kuriems nustatytas 0–25 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD sieks 1005 eurus, o asmenims, kuriems nustatytas 30–55 proc. darbingumo lygis, taikomas mėnesio NPD bus 935 eurai.
Visos šios priemonės sudaro labai reikšmingą pagalbos paketą žmonėms su negalia.
Didėja šalpos neįgalumo pensijos
Šalpos pensijų bazės dydis – 184 eurai (nuo 2022 m. birželio – 173 eurai, nuo 2022 m. sausio – 150 eurų)
Nuo sausio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 184 eurų. Padidinus šį dydį, priklausomai nuo išmokos rūšies ir gavėjų kategorijos, padidės ir šalpos išmokos žmonėms su negalia. Pavyzdžiui, šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 procentų darbingumo iki 24 metų amžiaus didėja 24,75 euro.
Šalpos išmokos užtikrina minimalias pajamas neįgalumo ar senatvės atvejais jokių pajamų negaunantiems arba labai mažas pajamas gaunantiems asmenims.
Didėja tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia
Tikslinių kompensacijų bazė – 147 eurai (nuo 2022 m. birželio – 138 eurai, nuo 2022 m. sausio – 126 eurai). Nuo ateinančių metų pradžios tikslinių kompensacijų bazė didėja iki 147 eurų. Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 382,2 euro, o kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis – iki 279,3 euro.
Tiems, kam nustatytas pirmojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tikslinė kompensacija didės iki 161,70 euro, o tiems, kuriems nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, – iki 88,20 euro.
Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst. asmenų.
Tikslinė kompensacija – tai mėnesinė piniginė išmoka, skiriama asmenims, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos skiriamos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai įvertinus suaugusio žmogaus ar vaiko specialiuosius poreikius.
Kompensacija žmogaus su negalia automobiliui
Nuo ateinančių metų pradžios iki 49 eurų padidinus bazinės socialinės išmokos dydį, žmonėms, kuriems nustatytas specialusis lengvojo automobilio įsigijimo ir jo techninio pritaikymo išlaidų kompensacijos poreikis, ir šeimoms, kurios augina vaiką su negalia, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kompensacija didės iki 3 136 euro.
Didėja netekto darbingumo ir senatvės pensijos žmonėms su negalia
Nuo sausio pradžios didinant visas socialinio draudimo pensijas, didės ir netekto darbingumo bei senatvės pensijos žmonėms su negalia.
Socialinio draudimo pensijų padidėjimas
Vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 482 eurų iki 542 eurų, vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 510 iki 575 eurų.
Bendroji pensijos dalis 2023 m. didės apie 9 proc., o individualioji – beveik 15 proc. Nuo kitų metų sausio mėnesio vidutinė pensija turint būtinąjį stažą vidutiniškai ūgtels daugiau nei 12 proc. arba 65 eurais.
Senatvės pensija neįgaliajam. Jeigu iki senatvės pensijos amžiaus asmuo gavo po 2018 m. sausio 1 d. paskirtą netekto darbingumo pensiją, sukakęs šį amžių jis gali gauti socialinio draudimo senatvės pensiją neįgaliajam. Šios pensijos dydį lemia ne tik įgytas pensijų socialinio draudimo stažas ir pensijų apskaitos vienetų skaičius, bet ir netekto darbingumo lygis. Asmeniui gali būti mokama arba senatvės pensija, arba senatvės pensija neįgaliajam – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
Jei asmeniui netekto darbingumo (invalidumo) pensija buvo paskirta iki 2018 m. sausio 1 d., senatvės pensijos amžių sukakusiam asmeniui mokama arba senatvės pensija, arba tęsiamas ankstesnio netekto darbingumo (invalidumo) pensijos mokėjimas – priklausomai nuo to, kurią iš šių dviejų pensijų gauti jam yra naudingiau.
Netekto darbingumo pensija. Ši pensija skiriama ir mokama kas mėnesį, jei neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba asmeniui nustato 55 proc. ar mažesnį darbingumo lygį, jei jis turi minimalų stažą netekto darbingumo pensijai gauti. Minimalaus ir būtinojo pensijų draudimo stažas priklauso nuo asmens amžiaus – iš vyresnio asmens reikalaujama didesnio stažo.
Nuo sausio pradžios netekto darbingumo socialinio draudimo pensijos šalies gyventojams taip pat padidės, priklausomai nuo jų netekto darbingumo lygio.
Kompensacijos už būsto šildymą
Padidinus valstybės remiamų pajamų dydį (VRP), kompensacijos už būsto šildymą gavėjų ratas dar prasiplės, o parama pasieks tuos, kam labiausiai reikia, taip pat ir žmones su negalia.
Nuo sausio valstybės remiamų pajamų dydis didinamas nuo 147 iki 157 eurų. Šis dydis aktualus nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams ir šios paramos dydžiui.
Nepasiturintiems žmonėms kompensuojama mokesčio už būsto šildymą dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos ar vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (294 eurai – kai VRP 147 eurai; 314 eurų – kai VRP 157 eurai) kiekvienam šeimos nariui arba 3 VRP dydžių (441 euras – kai VRP 147 eurai; 471 euras – kai VRP 157 eurai) vienam gyvenančiam asmeniui.
Papildomai skiriama išmoka vaikui su negalia
Jeigu vaikas turi negalią, jam skiriama ir mokama didesnio dydžio išmoka vaikui (vaiko pinigai). Nuo 2023 m. sausio 1 d. ši suma sieks 136,22 euro per mėnesį (85,75 euro – universali išmoka vaikui ir 50,47 euro – papildomai skiriama išmoka vaikui).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: įstatymo pataisos dėl maisto labdarai gali neigiamai paveikti rinką1
Siūlymas įstatyme įtvirtinti prievolę didesnėms parduotuvėms labdarai atiduoti dar tinkamus vartoti, tačiau pasibaigusio galiojimo maisto produktus gali sudaryti skirtingas konkurencijos sąlygas, todėl projekto rengėjams siūloma atlikti poveikio rin...
-
Ministerija: vidutinė senatvės pensija kitąmet didės iki 605 eurų5
Vidutinė senatvės pensija Lietuvoje 2024 metais augs 66 eurais iki 605 eurų, ji sieks 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, skaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. ...
-
LB: į Lietuvą netrukus turėtų ateiti naujas užsienio bankas
Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad artimiausiu metu į Lietuvą turėtų ateiti naujas užsienio bankas. ...
-
„Litgrid“ pradeda elektros perdavimo linijos Vilnius-Neris statybas1
Elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ pradėjo 81 km ilgio strategiškai svarbios 330 kV linijos Vilnius-Neris statybą. ...
-
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos užsienyje per metus augo 24,1 proc.
Lietuvos sukauptos tiesioginės investicijos (TI) užsienyje per metus augo 24,1 proc. ir birželio pabaigoje siekė 13,2 mlrd. eurų. ...
-
Pradedami montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai
Rengiantis Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais 2025 m. vasarį, Telšiuose ir Alytuje pradėti montuoti vieni svarbiausių sinchronizacijos įrenginių – sinchroniniai kompensatoriai. Jie pade...
-
EK ragina Lietuvą į įstatymus perkelti vilkikų masės ir matmenų taisykles3
Europos Komisija (EK) ragina Lietuvą į šalies įstatymus visiškai perkelti atnaujintas kai kurių transporto priemonių didžiausios masės ir matmenų taisykles, ketvirtadienį pranešė EK atstovybė Lietuvoje. ...
-
LEA: benzino kaina Lietuvoje per savaitę nesikeitė, dyzelinas brango vienu centu2
Vidutinė benzino kaina per savaitę Lietuvoje nesikeitė, o dyzelino – padidėjo vienu centu, rodo ketvirtadienį Lietuvos energetikos agentūros (LEA) paskelbta apžvalga. ...
-
EK apribojo mikroplastikų naudojimą produktuose1
Europos Komisija (EK) apribojo tikslingai į įvairius produktus dedamus mikroplastikus – pagal rugsėjo 25 dieną priimtą reglamentą bus uždrausta prekiauti mikroplastiku ir produktais, kuriuose jo yra arba kuriuos naudojant jis išskiriamas, p...
-
Kelių direkcija: naujos sistemos diegimas atidedamas iki 2025-ųjų vidurio
Dėl ginčų teismuose maždaug metais vėlinamas elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, diegimas Lietuvos keliuose – sistema turėtų veikti 2025 metų viduryje, pranešė Lietuvos automobilių kelių direk...