Žemės ūkio ministras "darbietis" Vigilijus Jukna siūlo leisti ministerijoms pačioms finansuoti trūkstamų specialistų studijas.

Pataisas, kurios leistų spręsti žemės ūkio specialistų stygiaus problemą, ministras bei Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas pirmadienį aptarė su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene.

"Aptarėm žemės ūkio specialistų rengimo problemas, kadangi tikrai yra didelių problemų, ypač rengiant gyvulininkystės, agronomijos, melioracijos specialistus. Su šiomis problemomis susiduriame nuo 2009 metų, kai buvo pakeistas Mokslo ir studijų įstatymas, buvo įvesti krepšeliai, todėl ne tokių populiarių specialybių studentų skaičius smarkiai sumažėjo, ir šiandien jau jaučiame didelį stygių, ypač gyvulininkystės specialistų", - po susitikimo žurnalistams sakė V.Jukna.

Pasak jo, parengtos pataisos, kurios leistų nuo kitų metų labiausiai trūkstamų studijų kainą finansuoti ministerijai. "Žemės ūkio ministerija yra gerokai padariusi, kad nuo kitų metų atsirastų galimybė dalinai paremti reikalingiausių žemės ūkio specialistų rengimą, yra parengti įstatymų projektai, kurie artimiausiu metu bu svarstomi. Taip yra užsienio šalyse, kai šakinės ministerijos turi galimybę reguliuoti arba dalinai paremti pačių reikalingiausių specialistų rengimą", - kalbėjo ministras.

Pasak jo, svarstoma, jog galėtų būti finansuoja 50-80 proc. studijų kainos, atsižvelgiant į valstybės poreikį ir finansines galimybes.

Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius A.Maziliauskas pažymėjo, jog už studijas moka didžioji dalis studentų, nes jų universitetą dažnai besirenkantys iš kaimiškų vietovių kilę vaikai sunkiau konkuruoja su miestų mokyklų rengtiems abiturientams.

"Į universitetą studentai stoja, pernai metais mes priėmėm apie 20 proc. daugiau stojančiųjų, bėda yra kita, kad didžioji dalis studentų, įstojusių į žemės ūkio, kaimo plėtros programas moka patys už studijas. Po  2008 metų Mokslo ir studijų įstatymo reformos situacija taip pasikeitė, kad gabiausi kaimiškų vietovių vaikai nesugebėjo konkuruot su gabiausiais miesto vaikais, ir valstybės finansavimas sumažėjo keturis-penkis kartus 2009 metais, palyginti su 2008 metais, ir ta tendencija tęsiasi. Sakykime, iš 2013 metais priimtų 670 stojančiųjų į pirmą kursą tik 20 proc. valstybė finansuoja, kiti už jas moka patys, ir tai yra motyvuoti vaikai, kurie linkę pabaigę studijas likti Lietuvoj, tačiau moka už studijas patys, nes neįveikia moksleivio krepšelio pereinamosios kartelės", - kalbėjo rektorius.

Pasak jo, su svarstomos galimybės keisti Mokslo ir studijų įstatymo tvarką dėl studijų finansavimo. "Šnekame su valdžia, ir su Seimo pirmininke, ir su ministerijomis, kad reikia naują Mokslo ir studijų įstatymą svarstant šiek tiek pakoreguoti konkurencines valstybės finansuojamų krepšelių grupes, kad jos būtų valstybei svarbių studijų programų, ir kad didesnė dalis tų vaikų, kurie nėra patys gabiausi, bet yra vidutiniai vaikai, kurie būna geriausi specialistai, kad jie gautų valstybės finansavimą", - sakė rektorius.

"Man atrodo, kad supratimas yra, dabar šnekame apie valstybės užsakymą, apie tikslinį finansavimą, apie tai, kad šakinė ministerija galėtų prisidėti prie valstybės finansavimo, ir tikimės, kad situacija pasitaisys", - pažymėjo A.Maziliauskas.