Kompensacija už būsto šildymą: tūkstančiai vis dar laukia, kol jų prašymai bus išnagrinėti

Pernai sąskaitas už šildymą ir vandenį valstybė kompensavo beveik kas penktai šeimai.

„Galima sakyti, kad Lietuvos namų ūkiai nepatyrė išlaidų už beveik 73 mln. eurų dengiant šildymo kaštus. Vadinasi, tą sumą papildomai Lietuvos gyventojams kompensavo valstybė“ , – teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Skaičiuojama, kad pernai kompensacijas už šildymą gavo daugiau žmonių nei Kaunas turi gyventojų – apie 360 tūkst. Vienam asmeniui per mėnesį pernai už centrinį šildymą valstybė kompensavo kiek daugiau nei 40 eurų. 2021-aisiais kompensacija buvo pusantro karto mažesnė – maždaug 24,5 euro. Būstą šildant kitomis energijos ir kuro rūšimis, kompensacija vienam asmeniui siekė šiek tiek daugiau nei pusantro šimto eurų. 2021 m. – tris kartus mažiau ir siekė beveik 49 eurus.   

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Tikrai fiksuojame didesnį besikreipiančių dirbančių žmonių skaičių, kurie gali gauti kompensacijas. Prašymus teikia ne tik pensinio amžiaus ar socialinę paramą gaunantys žmonės, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys“, – sakė M. Navickienė.

Tiesa, tūkstančiai vis dar nežino, ar apskritai kompensaciją gaus. Pavyzdžiui, rugsėjo pradžioje kompensacijų prašę klaipėdiečiai vis dar laukia atsakymo. Nuo rudens pradžios savivaldybė sulaukė maždaug 14 tūkst. prašymų. Ketvirtadalis jų nagrinėti dar nepradėti. O ir pabaigos nematyti, nes kasdien prašymų krūva pasipildo naujais. 

„Darbuotojai dirba papildomai. Taip pat esame persidėlioję funkcijas ir keletą darbuotojų skyrę tik šiems prašymams nagrinėti“, – komentavo situaciją Klaipėdos savivaldybės Socialinių išmokų poskyrio vedėja Gina Vilimaitienė.

Anot savivaldybės, rugsėjį pateikti prašymai turėjo būti išnagrinėti iki vasario 1-osios. Tačiau darbą sunkina nuolat stringanti elektroninė Socialinės paramos šeimai informacinė sistema (SPIS).

Prašymus teikia ne tik pensinio amžiaus ar socialinę paramą gaunantys žmonės, bet ir vidutines pajamas gaunantys asmenys.

„Be to, daug prašymų reikia tikslinti, nes yra daug trūkstamos informacijos, nėra pridėti pagrindiniai duomenys apie pajamas, darbo užmokestį, individualios veiklos pajamas“, – aiškino G. Vilimaitienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė tikina, kad neišnagrinėtų prašymų savivaldybėse sparčiai mažėja. Nors, pavyzdžiui, Vilniuje dar praėjusią savaitę tokių buvo maždaug pusė – apie trisdešimt tūkstančių. Anot ministrės, reikėtų kaltinti ne ik sistemą.

„Supratome, kad tų žmonių ateis daugiau ir tas darbas savivaldybėse buvo suplanuotas nevienodai. Butelio kaklelis buvo ne tik sistemos trikdžiai, bet ir darbo rankos, kurios nagrinėjo tuos prašymus“, – konstatavo M. Navickienė.  

Lietuvoje kompensacijų skaičius šį sezoną išaugo trečdaliu. Skaičiuojama, kad Visaginas yra ta savivaldybė, kurioje kompensacijas gauna didžiausia dalis gyventojų – apie 18 proc. Antroje vietoje – Biržų rajonas, kur kompensacijos skirtos daugiau kaip 12 proc. gyventojų. Nedaug atsilieka Akmenės rajonas, Druskininkai.