Dėl kosminio kainų šuolio – lietuvių nerimas: bijo dėl finansinės ateities

  • Teksto dydis:

Lietuvoje balandį, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis ES šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą, buvo 16,6 proc. Balandį, palyginti su kovu, kainos augo beveik 2 proc. Gyventojai pesimistiškai vertina ir savo finansinę ateitį per artimiausius mėnesius, ir savo finansinę padėtį. LNK laidoje – pokalbis su INVL ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene.

– Ar neigiamas savo finansų vertinimas turi pagrindo?

– Rusijai pradėjus karą Ukrainoje pasikeitė visas iki tol galiojęs mūsų suvokimas apie šiuos metus. Pradėjome nerimauti ne tik dėl savo finansų, bet susidūrėme su tiesiogine akistata dėl karo baimės Lietuvoje ir atitinkamai dalį sprendimų priėmėme, kaip reaguotume į tokį scenarijų. Baigiantis antram karo mėnesiui, mes, kaip visuomenė, esame nurimę, matome, kaip puikiai ukrainiečiai atsispiria ir kovoja. Matome akivaizdžius didžiulius Rusijos praradimus. Tai leidžia nurimti kaip šaliai, kad Rusija neturės pakankamai išteklių kitiems frontams atidaryti. Viską, ką galime daryti dabar, – finansiškai remti Ukrainą ir tęsti įprastą gyvenimą, o ekonomine prasme turime suktis, dirbti, kad turėtume pakankamai finansinių raumenų padėti Ukrainai ir patys plėsti plėtrą ateityje. Lietuva augs, Vakarai augs, Ukraina šiemet labai stipriai kris, natūralu, nes tiesiogiai niokojama šios šalies ekonomika. Tačiau vėliau sulauks labai didelių lėšų srautų šaliai atkurti. Rusija vienareikšmiškai šiuo žingsniu pasmerkė save.

Pradėjome nerimauti ne tik dėl savo finansų, bet susidūrėme su tiesiogine akistata dėl karo baimės.

– Mes girdime, kad ekonomika augs, bet labai mažai, o dabar net ne metų vidurys. Kas laukia metų pabaigoje?

– Atrodo, kad pirmas ketvirtis vis dar bus labai stiprus, nes pramonė rodė įspūdingus rezultatus, tęsia pernykštę inerciją, beveik visos pramonės šakos augino savo produkciją žymiais tempais pirmaisiais mėnesiais. Puikūs rezultatai amortizuos dalį praradimų kituose sektoriuose. Geriausiai sekėsi statybos sektoriui, nes įsibėgėjo inžinerinių statinių plėtra, bet, žinoma, jis susiduria su rimtais iššūkiais sąnaudų eilutėse – matome tiek tiesioginį poveikį dėl darbo išlaidų augimo, tiek netiesioginį dėl medžiagų brangimo ir jų didžiulio deficito tarptautinėse ir vietinėse rinkose. Šie metai slenka paskui labai gerus pernykščius metus, peršokti juos net ir normaliomis sąlygomis būtų labai sudėtinga. Buvo įspūdingas „Thermo Fisher“ rezultatas, kalbant apie pagalbą pasauliui kovojant su pandemija.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

 

 

– Dažnas pilietis, užėjęs į parduotuvę, degalinę, mato kainas, kokių dar nebuvę. Beprotiškai augant infliacijai, jaučiamas darbuotojų spaudimas įmonėms didinti atlyginimus. Ką įmonės turėtų daryti?

– Įmonės susiduria su didžiuliu spaudimu didinti atlyginimus, ir ne vien minkštuoju darbuotojų spaudimu, kuris vyksta derybų metu. Jau nuo metų pradžios padidinta mėnesinė minimali alga. Tai paveikia darbo sąnaudas. Taip pat yra daugybė kitų išlaidų, kurios yra rekordinės, – energijos kainų šuolis. Visur arba prekių deficitai, arba įspūdingi kainų šuoliai. Darbo jėgos klausimas vienas iš jų. Kai ekonomikos ir verslų apsukos yra vangesnės, natūralu, kad paklausa ilgainiui gali būti kuklesnė.

– Kas laukia žmonių, kurie kaupia pensijas ir išeis į ją po kelių dešimtmečių?

– Pensijų prasme Lietuva neišsiskiria iš bendro konteksto ir stengiasi, kad valstybinių pensijų raida neatsiliktų nuo ekonomikos dėsnių ir dinamikos. Natūralu, kad, kylant atlyginimams ir didėjant infliacijai, pensijos yra adaptuojamos pagal aplinką. Matome, kad dabar daug ambicijų didinti indeksavimo tempą. Viena vertus, tai veikia pozityviai, nes mažina atskirtį ir gerina pensininkų finansinę būklę, kita vertus, kyla daug klausimų, ar tai tvaru ir užteks išteklių.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Alis...

Alis... portretas
seniai jau buvo toks produktų kainų šokas... po 20- 30 proc?...

Antanas

Antanas portretas
O visa tai - "Ekonomikai nuo karantino gelbėti" skirtos injekcijos pasekmės. Atsirado grynųjų pinigų perteklius gyventojų rankose - ir pasekmės. Geriau ta suma Valstybės skolą būtume sumažinę. O bankų seifuose - pakanka atsargų, kad išorės sukeltą tą šuolį atlaikyti. O ir pats šuolis nebūtų buvęs toks staigus. Žodžiu - visiškas ekonomikoje nenusimanymas.

Ar verta

Ar verta portretas
bijoti del to,ko nera!? Ateiti dar pries 30 metu pra6ikote...
VISI KOMENTARAI 10
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių