- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per pirmas dešimt dienų nuo Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo pateikta daugiau negu 1700 prašymų dėl kompensacijų už naudojimąsi žemės servitutu, Eltą informavo „Elektros skirstymo operatorius“ (ESO).
„Aktyvumą prognozuoti iš anksto buvo sunku, todėl nevertiname, ar jis didesnis, ar mažesnis. Termino paraiškų teikimui nėra, tad tuos, kam tai aktualu, kviečiame teikti paraiškas savitarnos svetainėje „ManoGile“, ir visos paraiškos bus išnagrinėtos“ atsakymuose Eltai sako ESO atstovas Valentas Neviera.
Pasak jo, gautuose prašymuose didesnių klaidų kol kas nepastebima.
„Tik tiek, kad pildant prašymus reikėtų atidumo ir nurodyti duomenis taip, kaip prašoma formoje. Pavyzdžiui, pastebėjome, kad nurodydami sąskaitos numerį ne visi laikosi lietuviško 20 skaitmenų IBAN formato.
Bet kuriuo atveju ESO, kaip skelbta, iki spalio 31 d. visiems pateikusiems paraiškas praneš apie suskaičiuotą kompensacijos sumą arba prašymo nagrinėjimo statusą“, - sako V. Neviera.
ELTA primena, kad nuo liepos 31 d. galima teikti prašymus dėl kompensacijų už žemės sklypuose įrengtus elektros stulpus - tą dieną įsigaliojo atitinkamas Vyriausybės nutarimas.
Žemės savininkai, kurių sklypuose yra įrengti elektros stulpai ar kita elektros tinklų operatorių naudojama įranga, galės gauti vienkartines kompensacijas.
Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai.
Kaip ESO specialistai teigė atsakymuose Eltai, vienkartinę kompensaciją turi teisę gauti žemės sklypų savininkai, kurių bet kurios paskirties žemės sklype yra nustatyti žemės servitutai tinklų operatorių - ESO, LITGRID ir kitų - naudai (elektros energetikos objektų ir įrenginių naudojimui).
Vadinasi, kompensacijos mokamos ne tik dėl sklypuose įrengtų oro linijų („stulpų“), bet ir dėl požeminių elektros linijų, transformatorinių ir kito.
Kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl iki 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų.
ESO teigimu, tinklų operatorius kompensacijos dydį apskaičiuos remdamasis Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre esančiais duomenimis, tiksliau - žemės sklypui taikomos elektros linijų apsaugos zonos plotu.
Tais atvejais, kai Registrų centre esantys duomenys nebus pakankami, bus naudojamasi kvalifikuotų matininkų, nurodytų Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnyje, pagalba. Jie nustatys žemės sklypui taikytinos elektros linijų apsaugos zonos plotą, būtiną kompensacijos apskaičiavimui.
Kompensacija bus mokama už tą dalį, kuri priklauso operatoriui. Kompensacija nemokama už vartotojui priklausančių elektros įrenginių (lokalieji elektros tinklai) naudojamą žemę.
Įskaičiavus visas reikiamas atlikti procedūras, vienkartinė kompensacija už servitutą bus išmokama per dvejus metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos.
Metodikoje taip pat numatyta, kad nuo šiol vykdant tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudoti žemės sklypą ar jo dalį, bet ir už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.
ESO infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, yra įrengta daugiau nei 1 mln. žemės sklypų visoje Lietuvoje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Kreivys Ukrainoje aptars elektros importą iš trečiųjų šalių
Energetikos ministras Dainius Kreivys penktadienį Ukrainoje aptars elektros importo iš trečiųjų šalių problematiką bei kitus energetikos klausimus, Lietuvai siekiant užkardyti Baltarusijos Astravo atominės elektrinės (AE) elektros pateki...
-
Viešajam sektoriui pristatoma atvirų duomenų reforma
Viešasis sektorius dar ne iki galo supranta atvirų duomenų naudą ir ne visada žino, kokiais duomenimis disponuoja institucijos, teigia Ekonomikos ir inovacijų ministerija, penktadienį organizuojanti tam skirtą renginį. ...
-
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga2
Darbo užmokesčio atotrūkis tarp Vilniaus ir regionų toliau auga bei siekia 269 eurus, praneša LNK. ...
-
Siūloma nauja PVM lengvata – menstruacinėms higienos priemonėms3
Siūloma numatyti, kad lengvatinis 5 proc. PVM tarifas būtų taikomas ir menstruacinėms higienos priemonėms. ...
-
Įstatymo pataisa padės sugrąžinti bedarbius į darbo rinką1
Reaguojant į situaciją darbo rinkoje ir dėl pandemijos išaugusį nedarbo lygį šalyje, siūloma supaprastinti profesinio mokymo reikalavimus tam tikroms grupėms žmonių, kad jie galėtų greičiau persikvalifikuoti ir vėl integruotis į dar...
-
Ekonomistas: antrojo karantino poveikis gyventojų mobilumo mažėjimui blėsta
Naujausi „Google“ duomenys apie Lietuvos gyventojų mobilumą rodo, kad antras karantino režimas turėjo gana trumpalaikį poveikį Lietuvos gyventojų srauto į masinio susibūrimo vietas sumažėjimui, sako „SME Finance“ ekonomistas ...
-
Ministerija siūlo papildomas socialines garantijas bedarbiams2
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo papildomą galimybę bedarbiams atnaujinti nutrauktos nedarbo socialinio draudimo išmokos mokėjimą, praneša ministerija. ...
-
„Linava“: tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės per pandemiją patyrė didelius nuostolius1
Per koronaviruso pandemiją tarpmiestinio keleivinio transporto įmonės patyrė didelius nuostolius ir vos išgyvena, teigia nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas. ...
-
ESO tęsia planinius elektros ir dujų tinklo priežiūros darbus – galimi ilgesni atjungimai
Elektros ir dujų tinklą valdantis „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) atnaujina ir tęsia dėl didelių šalčių pristabdytus planinius elektros ir dujų skirstomųjų tinklų remonto darbus, kurių metu energijos atjungimo trukmė nuo...
-
G. Nausėda ragina ES kartu boikotuoti Astravo elektrą6
Prezidentas Gitanas Nausėda dar kartą paragino Europos Sąjungos šalis kartu boikotuoti Baltarusijoje statomos ir nesaugia laikomos Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamą elektrą. ...