Dėl karo Ukrainoje – naujų bankrotų banga

  • Teksto dydis:

Valstybės parama per pandemiją padėjo išvengti bankrotų bangos įvairiuose sektoriuose, net tuose, kuriuose tuo metu atrodė neišvengiami – maitinimo ir pagyvendinimo paslaugas teikiančiose įmonėse. Karas Ukrainoje ir dėl to kylančios maisto ir energijos kainos gali būti visiškai kita istorija – nukenčia visi verslo sektoriai. Apie tai pokalbis su draudimo įmonės „Coface Baltics“ direktoriumi Mindaugu Sventicku.

– Kokie duomenys leidžia daryti prielaidas, kad artėja bankrotai?

– Šių dienų perspektyvoje norėtųsi, kad prognozės būtų šiek tiek pozityvesnės. Deja, prielaidų pozityvui tiek ekonomikos augimo, tiek verslų prasme nelabai daug. Jau prieš Rusijos invaziją į Ukrainą stebėjome spartų ekonomikos atsigavimą. Tai automatiškai kėlė žaliavų paklausą, trūkinėjo tiekimo grandinės, kilo kainos, infliacija. Po Rusijos invazijos problemos tik pagilėjo. Verslai labai stipriai veikiami išorinių veiksnių ir šiandien jie visi nepalankūs daugeliui sektorių.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

 

 

– Kurie sektoriai paveikti labiausiai?

– Labiausiai bus paveikti sektoriai, kurie naudoja daugiausia energijos išteklių: naftos gamyba, chemijos pramonė, statyba, transportas ir žemės ūkis.

– Kam trūksta pinigų? Ar jau yra įmonių, kurios skolingos kitoms, kas vėliau sukeltų tam tikrą domino efektą?

– Pagrindinis efektas pasimatys šių metų antrame pusmetyje. Dar šiemet, nes kol kas viskas juda iš inercijos. Jau šiandien pastebime daugiau atsiskaitymų sutrikimų. Valstybės parama verslui labai padėjo ir bankrotų, ir neatsiskaitymų skaičius sumažėjo. Dabar grįžome į priešpandeminį lygį ir, deja, neatsiskaitymų skaičius augs.

– Kokių sektorių įmonėms yra didžiausia rizika? Kam skolinti rizikingiausia?

– Visada rizikingesnis buvo statybos sektorius, šiandien jis ypač rizikingas. Taip pat transporto sektorius, bet mūsų didieji transportininkai gali sau leisti absorbuoti degalų augimą, jie išmokę pamokas iš ankstesnių krizių. Automobilių pramonė, bet Lietuva ir kitos Baltijos šalys nėra stipriai įsitraukusios į automobilių pramonės tiekimo grandinę kaip Slovakija, Čekija ir kitos Centrinės Europos šalys. Ir žemės ūkis. Reikalingos žaliavų kainos labai sparčiai auga, taip pat iš žaidimo iškrito Rusija ir Ukraina, kurios buvo vienos iš didžiausių grūdų tiekėjų pasaulyje.

Bus sunkus laikotarpis, bet prie visų krizių po tam tikro laiko prisitaiko tiek verslas, tiek eiliniai vartotojai.

– Ką galite pasakyti apie maitinimo ir apgyvendinimo sektorius?

– Šiandien jis dar neatsigavęs po pandemijos ir, manau, dabartiniai iššūkiai jų problemas tik pagilins. Iki šiol išgyvenusios įmonės su valstybės parama, klausimas, ar toliau galės tęsti savo veiklą dabartinėje situacijoje.

– Kokios perspektyvos? Ar valstybė turėtų remti kaip ir per pandemiją?

– Matėte, kad gana didelis iššūkis buvo identifikuoti sritis, kurios nenori pasipelnyti. Manau, pamoka išmokta ir valstybė orientuosis į šakas, kurioms reikia pagalbos. Pabaltijo šalys nėra blogoje situacijoje, tam padeda toliaregiškas sprendimas sudaryti sąlygų inovatyviam verslui vystytis – biotechnologijos, farmacija, IT.

– Ar įmonės, kurios nebankrutuos ir mokės mokesčius, atsvers įmones, kurioms bus sunkiau artimiausiais metais?

– Tai ne pirma krizė. Bus sunkus laikotarpis, bet prie visų krizių po tam tikro laiko prisitaiko tiek verslas, tiek eiliniai vartotojai. Ko gero, teks keisti tam tikrus savo įpročius, bet nemanau, kad tai stipriai paveiks ateities perspektyvas.


Šiame straipsnyje: karas UkrainojebankrotaiverslaiLNK turinys

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių